Trys dvasinio vystymosi stadijos, kurias atpažįstame pagal žmogaus kalbą

Senovės graikų filosofas Sokratas sakydavo: „Prabilk, kad galėčiau tave pamatyti…“

Žmogus gali būti gražiai ir prabangiai apsirengęs. Jis gali vilkėti kuklius drabužius ir neišsiskirti grožiu Jis gali puikuotis aukštosios mados kostiumu arba pridengti kūną nunešiotais skarmalais. Bet vos tik žmogus pradės šnekėti, iškart bus aišku, kokia jo siela. Dvasinio vystymosi lygis pasireiškia kalboje.

Aukščiausioje dvasinio išsivystymo stadijoje žmogaus kalba paprastai būna negarsi ir rami. Suprantama ir aiški. Jis vartoja mandagius, taktiškus žodžius. Jo kalboje bus daug metaforų ir palyginimų, ji bus įdomi. Toks žmogus niekada neįžeis ir neįskaudins kito. Jis vengia grubių ir storžieviškų išsireiškimų, nors sako tiesą. Jam būdingas humoras, tačiau dažniausiai jis juokiasi iš savęs, sąmojingai pasakodamas ką nors.

Po pokalbio su tokiu žmogumi išlieka pakilus jausmas kaip po geros muzikos ar filmo. Jūs sužinote kažką naujo, sieloje pasidaro ramiau. Toks žmogus tarsi suteikia jums jėgų savo žodžiais. Tačiau tokie asmenys būna labai jautrūs. Jeigu prie jų kas nors keikiasi, apkalbinėja, dergia kitus, jiems pasidaro fiziškai bloga. Jie net susirgti gali.

Antroje dvasinio vystymosi stadijoje žmogaus kalba būna aktyvi ir energinga. Kartais net per daug. Jis gali kalbėti įvairiomis temomis, bet dažniausiai kalba apie pinigus, politiką, asmeninius santykius ir sveikatą. Jis išsako savo nuomonę, mėgsta ginčytis ir prieštarauti.

Toks žmogus mėgsta juokus, bet labiausiai jam patinka pasijuokti iš kitų. Kiti jam atrodo ypatingai komiški. Jis linkęs ir kritikuoti, tačiau kritikos savo adresu nepriima, iškart supyksta ir pradeda bartis. Jis lengvai šneka apie seksą, linkęs viešai pasakoti apie savo asmeninius reikalus. Po pokalbio su tokiu žmogumi jaučiame nuovargį, nors iš pradžių gali būti įdomu. Mat jis per daug šneka.

Žemiausią dvasinio vystymosi stadiją išduoda grubi šneka ir piktžodžiavimas. Tiks žmogus sunkiai parenka žodžius, kai nori kažką papasakoti. Jo žodynas yra skurdus. O bartis ir keiktis jis gali virtuoziškai, tada randa daug tinkamų žodžių. Jo humoras susijęs su mirties, smurto, išdavystės ir sekso temomis. Nešvankių anekdotų jis žino daug.

Gamta Tavo namuose:

Jis nuolat ką nors aptarinėja, platina gandus, apkalbinėja. Jo kalba persisunkusi pavydo ir pykčio, skundų ir nepasitenkinimo. Vos tik jis prasižioja, atrodo, kad tiesiog blogas kvapas pasklinda po kambarį. Nepakeliama būti šalia jo kaip prie atmatų bako.

Štai kokios tos trys žmogaus dvasinio vystymosi stadijos, kurias galima atpažinti pagal jo kalbą. Ir mes patys galime pereiti iš vienos stadijos į kitą net tą pačią dieną. Tačiau kuo dažniau nusileisime į trečiąją, žemiausiąją, tuo sunkiau bus sugrįžti atgal. Mes galime prarasti savo protą, išsiauklėjimą ir net sielą.

Aukščiausios dvasinio išsivystymo stadijos žmonės net gydo kitus savo kalba. O žemiausiosios – susargdina ir užkrečia kitus savo paistalais. Jie gali net nužudyti žodžiais.

Dvasingi žmonės ilgiau gyvena ir rečiau serga. Jų kalba gydo ne tik kitus, bet ir juos pačius. Todėl svarbu vystytis ir kopti aukštyn puoselėjant savo kalbą, parenkant gražius ir teisingus žodžius. Taip mes užsitikrinsime sau sveikatą ir ilgaamžiškumą.