Mokslininkai sukūrė žmogaus ir kiaulės hibridą

Jų kontroversiškas projektas įrodo, kad žmogaus ląstelės gali būti įterptos į ne žmogaus organizmą, išgyventi ir net augti gyvūno šeimininko (šiuo atveju - kiaulės) organizme.

Mokslininkai sako, kad tikisi, jog šie chimeros embrionai yra svarbiausias žingsnis link gyvybę gelbstinčių laboratorijoje išaugintų organų.

Kas gali būti ne taip?

Global Research praneša: Ši biomedicinos pažanga jau seniai tapo mokslininkų, kurie tikisi išspręsti kritinį donorų organų trūkumą, svajone ir keblumu.

Kas būtų, jei užuot pasikliovę dosniu donoru, galėtumėte užauginti savo organą gyvūno viduje?

Dabar tai dar vienas žingsnis arčiau realybės, žurnale "Cell" praneša tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama Salko instituto. Komanda sukūrė tai, kas moksliškai vadinama chimera: organizmą, kuriame yra dviejų skirtingų rūšių ląstelių.

Anksčiau žmogaus ir gyvūno chimeros buvo nepasiekiamos. Šiuo metu tokie eksperimentai Jungtinėse Valstijose negali būti finansuojami valstybės lėšomis (iki šiol Salko komanda, vykdydama chimeros projektą, rėmėsi privačiais rėmėjais). Visuomenės nuomonė taip pat trukdė kurti organizmus, kurie iš dalies yra žmonės, iš dalies gyvūnai.

Tačiau pagrindiniam tyrimo autoriui Junui Wu iš Salko instituto užtenka pažvelgti į mitines chimeras, pavyzdžiui, žmogaus ir paukščio hibridus, kuriuos mes žinome kaip angelus, kad pažvelgtume iš kitos perspektyvos.

"Senovės civilizacijose chimeros buvo siejamos su Dievu", - sako jis, o mūsų protėviai manė, kad "chimerinė forma gali apsaugoti žmones". Tam tikra prasme komanda tikisi, kad žmogaus ir gyvūno hibridai vieną dieną būtent tai ir darys.

Chimeros kūrimas

Yra du būdai, kaip sukurti chimerą. Pirmasis - vieno gyvūno organus įvesti į kito gyvūno organizmą - rizikingas pasiūlymas, nes šeimininko imuninė sistema gali sukelti organo atmetimą.

Kitas būdas - pradėti nuo embriono lygio, vieno gyvūno ląsteles įvesti į kito gyvūno embrioną ir leisti jiems augti kartu iki hibrido.

Skamba keistai, bet tai išradingas būdas galiausiai išspręsti daugybę opių biologinių problemų, susijusių su laboratorijoje auginamais organais.

Kai mokslininkai atrado kamienines ląsteles - pagrindines ląsteles, iš kurių gali susidaryti bet kokie kūno audiniai, atrodė, kad jos teikia begalę mokslinių vilčių. Tačiau įtikinti šias ląsteles augti į tinkamus audinius ir organus yra sudėtinga.

Ląstelės turi išgyventi Petri lėkštelėse. Mokslininkai turi naudoti karkasus, kad užtikrintų, jog organai išaugtų tinkamos formos. Dažnai pacientams tenka atlikti skausmingas ir invazines procedūras, kad būtų paimti audiniai, reikalingi procesui pradėti.

Iš pradžių Salko instituto Genų raiškos laboratorijos profesorius Juanas Carlosas Ispizua Belmonte (Chuanas Karlosas Ispizua Belmontė) manė, kad organų auginimui naudoti šeimininko embrioną yra pakankamai paprasta. Tačiau Ispizua ir daugiau nei 40 bendradarbių ketverius metus ieškojo būdų, kaip sukurti žmogaus ir gyvūno chimerą.