Ar pastebėjote, kad blogi žmonės gyvena gerai, o geri turi krūvą problemų? Štai kodėl

Kuris iš mūsų nesusimąstė apie šio pasaulio neteisybę?! Jūs atveriate žmogui savo sielą, o jis jus išduoda. Jūs kuo nors rūpinatės, o jis lipa jums ant galvos.

Kodėl niekas nepastebi ir nevertina gerų darbų? Žmonės tiesiog užsimerkia prieš tai.

Kodėl už nuoširdų norą padėti gali net spjauti į veidą? Kuo jūs to nusipelnėte? Ar jūs vis dėlto turite daryti gerus darbus? Ar verta?

Šis palyginimas padės atsakyti į jūsų klausimus. Išmintinga ir teisinga!

„Kartą į išmintingo senuko namus atėjo jauna moteris, kuri springdama ašaromis papasakojo jam savo istoriją.

– Nežinau, kaip gyventi… – pasakė ji drebančiu balsu. – Visą gyvenimą elgiausi su žmonėmis taip, kaip norėjau, kad jie su manimi elgtųsi. Buvau su jais atvira ir sąžininga. Stengiausi padėti nelaukdama kažko mainais. Bet žmonės tiesiog pasinaudojo manimi ir pasijuokė man už nugaros. Man labai skaudu ir aš siaubingai pavargau. Prašau jūsų, pasakykite, ką daryti?

Išmintingas žmogus kantriai išklausė ją ir pasakė:

– Nusirenkite ir išeikite nuoga į gatvę.

– Atleiskite, bet jūs turbūt juokaujate! – sušuko ji. – Jei išeisiu nusirengusi, visi pradės šaipytis ir tyčiotis iš manęs!

Išmintingas žmogus staiga pakilo, atidarė duris ir padėjo ant stalo veidrodį.

– Jums gėda išeiti nuogai, bet kažkodėl jūs nebijote vaikščioti nuoga siela! Ji pas jus atvira kaip šios durys. Jūs leidžiate absoliučiai visiems į ją žiūrėti! Bet juk siela – tai veidrodis, būtent todėl mes galime matyti savo atvaizdą kituose žmonėse. Ir jei žmonės jūsų dorybėse mato savo nedorybių atspindį, jie stengiasi jus apkalbėti, pažeminti, įskaudinti. Ne kiekvienas turi drąsos pripažinti, kad kažkas yra geresnis už jį.

– Ką man tuomet daryti? Kaip aš galiu tai pakeisti, jei nuo manęs nieko nepriklauso? – paklausė ji.

– Eime su manimi. Noriu jums kai ką parodyti… Tai – mano sodas. Jau daug metų jame žydi šios gėlės, o aš jomis rūpinuosi. Bet jos niekada taip nesiskleistų tam, kuris jomis nesirūpintų.
Ir jūs mokotės iš gamtos. Pažvelkite į šias nuostabias gėles ir darykite taip, kaip jos – atverkite savo sielą tik geriems žmonėms. Venkite tų, kurie laužo jūsų lapelius ir uždengia juos nuo saulės. Šios piktžolės auga geriau nei gėlės, ir jūs nieko negalite padaryti.

Pasaulyje daug purvo ir blogio. Bet tas, kuris nori, išlieka švarus… Būkite sąžininga su savimi ir kitais. Juo labiau atminkite: neverta mėtyti karoliukų prieš kiaules. Tai nepadės nei jums, nei joms.“