NSO: kaip astronomai ieško ateivių zondų netoli Žemės

Susidomėjimas neatpažintais skraidančiais objektais (NSO) išaugo nuo tada, kai Pentagono 2021 m. ataskaitoje buvo atskleisti, kaip atrodo, anomalūs objektai JAV oro erdvėje, pavadinti neatpažintais oro reiškiniais (NSO). Greitai 2023 m., ir Nasa jau sudarė grupę ataskaitoms tirti bei paskyrė UAP tyrimų direktorių.

Naujai įkurta Pentagono tarnyba taip pat paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti paslaptingi metaliniai rutuliai. Bene labiausiai stebina tai, kad buvęs žvalgybos pareigūnas Deividas Grušas (David Grusch), prisiekęs liudijo JAV Kongrese, teigdamas, kad apklausė apie 40 žmonių, dalyvavusių slaptose programose, susijusiose su sudužusiais NSO.

Mane domina svetimų, fizinių objektų, kurie vieną dieną gali mums pasakyti, ar esame vieni galaktikoje, paieška danguje. Pamąstykite: Paukščių tako galaktikoje yra 40 milijardų Žemės dydžio, potencialiai gyvenamų planetų.

Žmonių išradingumas leido mums sukonstruoti ir paleisti tokius zondus kaip "Voyager" ir "Pioneer", galinčius pasiekti artimiausias žvaigždes. Inicijavome tokias pastangas, kaip programa "Breakthrough Starshot", kuria siekiama per kelis dešimtmečius pasiekti netolimą žvaigždę Alfą Kentauro, tiriant naujoviškus varomosios jėgos metodus. Jei nereikia skubėti, siųsti zondą gali būti ekonomiškiau nei siųsti radijo ar lazerio ryšį.

Jei žmonės gali nusiųsti zondą į kitą žvaigždę, kodėl kita civilizacija negalėtų nusiųsti zondo į mūsų Saulės sistemą? Toks zondas galėtų nukeliauti į pagrindinę asteroidų juostą ir užlipti ant asteroido.

Arba jis galėtų nukeliauti iki Žemės ir patekti į mūsų atmosferą. Jei jis būtų pastebėtas, būtų pavadintas NSO. Civilizacija, galinti gaminti ir siųsti zondus, galėtų išsiųsti milijonus jų į tiriamąsias misijas po visą mūsų galaktiką.

Kai kas gali paprieštarauti, kad tokie zondai galėtų egzistuoti tik tuo atveju, jei jie atitiktų fizikos ir inžinerijos dėsnius, kaip mes juos suprantame šiandien. Tačiau žmonija yra palyginti jauna civilizacija, o mūsų žinios nuolat tobulėja.

Nors žmonės tūkstantmečius svajojo skraidyti, žvelgdami į dangų, praėjo tik 120 metų nuo tada, kai broliai Wrightai atliko pirmąjį variklinį skrydį. Maždaug prieš tiek pat laiko Albertas Einšteinas paskelbė savo specialiąją reliatyvumo teoriją.

Ar tikrai taip sunku įsivaizduoti, kad šimtais tūkstančių metų senesnė už mūsų civilizacija galėjo daugiau sužinoti apie fizikos dėsnius arba sukurti keletą inžinerinių gudrybių?

Jei civilizacija būtų išsivysčiusi į dirbtinį intelektą (DI), ji galėtų išgyventi milijonus metų. Tai galėtų reikšti, kad ji lėtą skrydį į kaimyninę žvaigždę laikytų ne daugiau nei neskubriu pasivaikščiojimu.

Vis dėlto nedaugeliui astronomų padarė įspūdį JAV karinio jūrų laivyno vaizdo įrašai ar vyriausybės ataskaitos. Mums reikia žymiai geresnių įrodymų ir duomenų nei iki šiol pateikti.

NSO atskleidimas

Kaip galime patikrinti, ar netoli Žemės yra nežemiškų zondų ir ar juos galima susieti su galimu NSO reiškiniu? Yra daug galimybių. Analizuojant medžiagas iš galimai sudužusių NSO, būtų galima pateikti neginčijamų įrodymų. Tam prireiktų naujausių metodų, kad būtų galima nustatyti, ar šios nuolaužos pasižymi egzotiškomis ar aiškiai skirtingomis gamybos savybėmis.

Gauti tokių egzotiškų pavyzdžių, jei jie iš tiesų egzistuoja, gali būti sudėtinga - sklando gandai, kad jie yra privačių bendrovių rankose. Tačiau naujai siūlomi teisės aktai gali padėti išspręsti šią problemą Jungtinėse Amerikos Valstijose, įpareigodami visas dirbtines medžiagas, gautas iš bet kokio ne žmogaus intelekto, atiduoti JAV vyriausybei.

Mano vadovaujamuose projektuose dirbtinių nežmogiškųjų objektų ieškome ieškodami trumpų šviesos blyksnių naktiniame danguje. Trumpi blyksniai paprastai atsiranda, kai plokščias, labai atspindintis paviršius, pavyzdžiui, veidrodis ar stiklas, atspindi saulės šviesą. Tačiau tai gali būti ir dirbtinio objekto, skleidžiančio savo vidinę šviesą, rezultatas.

Tokie trumpi šviesos blyksniai kartais kartojasi ir eina tiesia linija, kai objektas skrieja erdvėje, skriedamas aplink Žemę. Todėl palydovai dažnai vaizduose matomi kaip pasikartojantys šviesos blyksniai.

Istorinės fotografijos plokštelės, padarytos prieš 1957 m. paleidžiant "Sputnik 1", atskleidė devynis šviesos šaltinius (pereinamuosius reiškinius), kurie atsiranda ir išnyksta per valandą nedidelėje nuotraukoje, prieštaraujančioje astronominiams paaiškinimams. Kai kuriais atvejais pereinamieji šviesos šaltiniai netgi išsidėsto vienoje linijoje, panašiai kaip tada, kai trumpus blyksnius sukelia judantys objektai.

Trys išnykstančios žvaigždės. [Redaguota, didesnės raiškos 2 pav. versija Solano et al. straipsnyje (2023)

(https://academic.oup.com/mnras/advance-article/doi/10.1093/mnras/stad3422/7457759)], CC BY

Naujausias tokio pobūdžio radinys rodo tris ryškias žvaigždes 1952 m. liepos 19 d. nuotraukoje (atsitiktinai tuo pačiu metu, kai buvo užfiksuoti garsieji Vašingtono NSO skridimai). Šios trys žvaigždės daugiau niekada nebuvo pastebėtos.

Ieškoti ateivių zondų šiuolaikiniame naktiniame danguje yra rimtas, bet būtinas iššūkis. Naujoji mokslinių tyrimų programa, vadinama "ExoProbe", kelių teleskopų pagalba ieško potencialių ateivių objektų trumpų šviesos blyksnių.

Norint patikrinti kiekvieno blyksnio autentiškumą, jis turi būti stebimas bent dviem skirtingais teleskopais. Kadangi šiuos teleskopus skiria šimtai kilometrų, bet koks šviesos blyksnis, kurį sukelia vidinės Saulės sistemos objektas, leidžia išmatuoti paralaksą - tariamą objekto padėties poslinkį žiūrint iš dviejų skirtingų taškų - ir apskaičiuoti atstumą iki objekto.

Projektas "ExoProbe" taip pat naudoja savo metodus, kad išfiltruotų milijonų kosminių šiukšlių fragmentų ir tūkstančių palydovų, užgriozdinančių dangų, šviesos blyksnius. Pridėjus teleskopą, realiuoju laiku fiksuojantį objektų spektrus (šviesos bangų ilgių pasiskirstymą) plačiame lauke, galima analizuoti pereinamuosius reiškinius prieš jiems išnykstant į nebūtį.

Galiausiai, padidinus teleskopų skaičių, dar labiau padidėja tikslumas matuojant paralaksą ir nustatant tikrąją trimatę objekto vietą. Galiausiai tikslas - nustatyti bet kokį potencialų ateivių objektą ir pargabenti jį į Žemę tolesniems tyrimams.

Apie 60 metų trukusios nežemiškų civilizacijų paieškos radijo dažniais nedavė jokių rezultatų. Dabar yra toks momentas, kai reikia ieškoti naujų kelių. Tai reiškia, kad pagaliau galime sutelkti dėmesį arčiau namų. Nepriklausomai nuo rezultatų, ši kelionė neabejotinai yra duoklė mūsų nepasotinamam smalsumui.

Šaltinis