Senovinės megalitinės sienos Italijoje

"Senojo Lacijaus miesto apylinkėse yra nuostabus tos kultūros epochos paminklas, neturintis sau lygių; jis toks nepaprastas, kad gali būti prilygintas senovės egiptiečių statiniams, ir, teisingai, verta praleisti daug dienų varginančioje kelionėje, kad jį pamatytum", - taip apie Italijos miestą Alatri rašė XIX a. istorikas Ferdinandas Gregorovijus.

Šios vietovės miestai yra vieni seniausių Italijoje. Jų centre paprastai yra didžiulės sienos, siekiančios dar ikiromėniškus laikus. Geriausiai išsilaikiusi ir vaizdingiausia tokia siena yra Alatri mieste. Miestą iki šiol supa milžiniška maždaug 2 kilometrų ilgio siena.

Antrasis trapecijos formos sienų žiedas išdidžiai stovi ant uolėtos viršūnės virš gotikinio stiliaus miesto centro.

Į senovinį akropolį galima patekti pro penkerius masyvius, gerai išlikusius vartus. Įspūdingiausi iš jų yra 4,50 m aukščio ir 2,70 m pločio Porta Areopago (arba Porta Maggiore). Kiaušinio formos akropolis užima 19 060 kvadratinių metrų plotą, o jį juosianti akmeninė siena vietomis yra net 17 metrų aukščio.

"Apžiūrėjęs ir apėjęs šiuos titaniškus juodo akmens statinius, išlikusius taip gerai, tarsi jų amžius būtų skaičiuojamas ne tūkstantmečiais, o keliais metais, buvau priblokštas žmogaus kūrybinių jėgų galybės, kuri kaskart mane nustebina pamačius Romos Koliziejų", - istorikas Ferdinandas Gregorovas

Ši milžiniška siena, sudaryta iš milžiniškų akmeninių monolitų, stebina net ir tuos, kurie daug matė. Ypač įspūdingas pietrytinis sienos kampas, kurį sudaro keturiolika didžiulių akmeninių blokų, neįtikėtinai primenančių Peru esančius pastatus.

Iš karto į akis krinta du bruožai, panašūs į megalitinius statinius Pietų Amerikoje. Pavyzdžiui, Alatri akropolio sienas galima palyginti su milžiniškomis Sacsayhuamano tvirtovės sienomis. Didžiausi Sacsayhuamano sienų apatinės eilės akmeniniai blokai yra 5 m aukščio, 5 m pločio ir 2,5 m storio.

Remiantis skaičiavimais, jų svoris yra apie 360 tonų, t. y. maždaug tiek, kiek sveria visiškai pakrautas plataus korpuso lėktuvas. Šen bei ten kyla natūralus klausimas: kaip šie monolitai buvo gabenami (tai neabejotinai buvo didžiulis techninis iššūkis, net ir pasitelkus gyvulius)?

Šios įspūdingos konstrukcijos, atlaikiusios laiko išbandymus, gamtos stichijas, uraganus ir net žemės drebėjimus, buvo pastatytos nenaudojant cemento, molio ar kitokio skiedinio. Blokų sandūros vis dar tokios tvirtos, kad pro jas neįmanoma įkišti peilio ašmenų.