Nemokamas, nenaudojamas, nematomas vaistas

Jau balandį, pasirodo geltoni saulėti kiaulpienių žiedai, kurie tarsi sugeria į save visą dangaus šviesulio šilumą ir galią, kad galėtų ją atiduoti žmogaus organizmui.

Kažkur skaičiau, kad prancūzai jau seniai suprato, koks vertingas augalas yra kiaulpienė. Ir specialiai augina jas plantacijose. Jų lapai dedami į salotas, iš žiedų gaminama nuostabi vaistinė uogienė nuo šimto ligų. Ne mažiau gydo ir vynas, žiedų pumpurai konservuoja ir marinuoja, vartojami salotose vietoj kaparėlių. Rudenį iškasamos šaknys, ir iš jų gaminama labai sveika bei naudinga kava. Iš viso augalo (lapų, šaknų, žiedų) gaminamos konservuotos sultys - puikus vaistas. Net paryžiečiai skaudančius sąnarius gydo labai paprastai ir veiksmingai, sergant artritu ir poliartritu: kai tik pražysta kiaulpienės, jie ieško geltonų žiedų gėlynuose ir parkuose, nuskina 10 žiedų, kruopščiai ir ilgai juos kramto, kol pasidaro košelė, paskui nuryja. Tie, kurie serga lėtine šių ligų forma, prisidžiovina žiedų žiemai. Paskui užpila verdančiu vandeniu ir valgo po 1 valgomąjį šaukštą per dieną ryte tuščiu skrandžiu. 

Tie, kurių susiaurėjusios kraujagyslės arba kurie serga išemine širdies liga, valgo ne žiedus, o žalius gėlių stiebelius - 5-10 vienetų ryte tuščiu skrandžiu, likus 2 valandoms iki pusryčių, kruopščiai kramtydami. Apskritai geriausia, paprasta ir nebrangi priemonė kraujui ir limfai valyti, hemoglobinui didinti - mūsų brangioji kiaulpienė. Visada po kojomis esantis vaistas taip pat nepaprastai veiksmingas nuo padidėjusio skrandžio sulčių rūgštingumo. Vokiečiai iki šiol vartoja jas kaip raminamąją ir migdomąją priemonę. Ir jie teisūs. 
Kiaulpienėse yra labai daug magnio, todėl jos labai tinka nervų, širdies ir kraujo ligoms gydyti. Kiaulpienių lapuose yra daug fosforo, daugiau nei kitose lapinėse daržovėse. O fosforas - tai sveiki, stiprūs dantys. 

Pavasarį iš lapų gaminamos salotos, kurios gydo kepenis, taip pat tulžies akmenligę, gastritą, avitaminozę, mažakraujystę, odos ligas, gerina apetitą ir virškinimą. Tiems, kurie jas vartoja kasdien ir reguliariai, pagerėja veido spalva, sugrįžta sveikas raudonis, pamažu valosi oda, išnyksta inkštirai, spuogai, furunkulai. Tačiau lapai labai kartūs, todėl prie jų nelengva priprasti. Norint iš dalies pašalinti kartumą, švieži lapai pusvalandį mirkomi pasūdytame vandenyje, o tada valgomi. Kad būtų lengviau priprasti prie kiaulpienių salotų, šviežių lapų iš pradžių galima dėti į salotas su kitomis daržovėmis ir prieskoninėmis žolelėmis, o paskui vartoti kaip savarankišką patiekalą. 

Štai du tokių salotų receptai: 

1. Trys saujos susmulkintų lapų, stiklinė kefyro, arbatinis šaukštelis kmynų ir žiupsnelis maltų juodųjų pipirų. 

2. Trys saujos susmulkintų lapų, 10 sumaltų graikinių riešutų, 1-2 valgomieji šaukštai grietinės ir cinamono miltelių pagal skonį.

Jei kai kuriems žmonėms šios salotos nepatinka, būkite kūrybingi, eksperimentuokite ir kurkite savo unikalius sveikuoliškus receptus. Kai kasdienis maistas prisodrintas įvairiausių cheminių medžiagų, vanduo - chloro, oras - mūsų mėgstamų transporto priemonių išmetamųjų dujų ir pasyvaus ar aktyvaus rūkymo tabako dūmų, kepenų ląstelėms reikia nuolatinės paramos ir apsaugos. O geresnio draugo už kiaulpienes jos neturi. Kiaulpienės saugo nuo riebalinės degeneracijos, audinių nekrozės, kepenų cirozės ir vėžio, naikina tulžies pūslės ir latakų akmenis. 

Ankstyvą pavasarį, kai tik pasirodo geltoni žiedeliai, visiems rekomenduoju atlikti 15 dienų kepenų ir tulžies latakų
valymo kursą. 

Tai labai paprasta. Prisirinkite kiaulpienių žiedų, leiskite jiems dieną pagulėti, apvysti. 2 valgomuosius šaukštus užplikykite 0, 5 litro verdančio vandens. Gerkite po 100 g 4 kartus per dieną, likus valandai iki valgio. Paskui dar įveikite dviejų savaičių gydomųjų salotų kursą. Esant skydliaukės problemoms, į kiaulpienių lapus reikėtų įdėti šiek tiek jūros kopūstų, petražolių šaknų arba žalumynų, virtų burokėlių ir pagardinti augaliniu aliejumi. Tai bus toks stiprus jodo šaltinis organizmui, kad po 2 savaičių paciento būklė tikrai pagerės.

Virškinimo problemas padės spręsti kiaulpienių aliejus

Kiaulpienių žydėjimo metu nepamirškite pasigaminti dar vienos fantastiškos gydomosios priemonės - kiaulpienių žiedų aliejaus. Sergant kepenų ligomis ir tulžies pūslės akmenlige, esant įprastam vidurių užkietėjimui, kaip choleretinė priemonė, taip pat esant bet kokioms virškinamojo trakto problemoms (gastritui, kolitui), jis vartojamas į vidų po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš pat valgį, o jei tai sunku - net ir valgio metu. Odos ligos, senos žaizdos, randai, nudegimo žymės, egzema, psoriazė, rožės uždegimai, impetiga gydomi, ant pažeistų vietų dedant šiuo aliejumi sudrėkintas linines servetėles. Aliejaus paruošimas nėra sudėtingas, tačiau ilgas procesas. Sausu, saulėtu oru surinkti kiaulpienių žiedus ir žiedų stiebus. Viską sutrinti, kol pasirodo sultys, sudėti į stiklainį (pusę indo). Tada iki viršaus užpilti šviežiu saulėgrąžų aliejumi, kaklelį užrišti marle ir 3 savaites laikyti ryškioje saulėje. Tada perkošti, nuspausti ir laikyti tamsioje vietoje kambario temperatūroje.

Kiaulpienių uogienė - ir naudinga, ir skani

Vaistinė uogienė naudinga, sergant gūžiu, kepenų, inkstų, blužnies, kasos ligomis, cholecistitu, gastritu, hepatitu: švieži kiaulpienių žiedai be žalių taurėlapių - 500 g, stiklinė vandens, 400 g cukraus ir 1 vidutinio dydžio citrina, smulkiai supjaustyta su žievele, bet be sėklų. 

Kiaulpienių šaknys taip pat naudojamos vaistams. Jos iškasamos anksti pavasarį, prieš žydėjimą, ir rudenį. Tačiau rudeninės šaknys savo sudėtimi labai skiriasi nuo pavasarinių, nes iki rudens kiaulpienės prikaupia natūralių polisacharidų. Rudeninėse šaknyse yra iki 40 % inulino, natūralaus insulino giminaičio, todėl jos yra vertinga priemonė sergantiesiems cukriniu diabetu. Sergant cukralige, vartojamos šviežių rudeninių šaknų salotos ir kava iš šaknų, išdžiovintų ir pakepintų keptuvėje, o tada sumaltų į miltelius: 1 šaukštelis miltelių stiklinei verdančio vandens. Arba tiesiog smulkintos džiovintos šaknys: 2 arbatinius šaukštelius užpilti stikline vandens, pavirti 10 minučių. Nuovirą gerti po pusę stiklinės 2 kartus per dieną, likus 20 minučių iki valgio. 

Kiaulpienių šaknys - stipriausia ir vertingiausia augalo dalis. Gegužės mėnesį surinktos ir į košelę sutrintos šaknys dedamos ant moterų krūtų auglių, kad jie greitai rezorbuotųsi, ir ant sukietėjimų ant limfmazgių po pažastimis bei kirkšnyse. Ta pačia košele gydomi hemorojiniai mazgai ir stabdomi kraujavimai iš gimdos (košelė suvyniojama į marlę ir dedama kaip tamponas). Degtininė tinktūra (2/3 stiklinės šaknų užpilti 0, 5 litro degtinės, laikyti 2 savaites tamsioje vietoje, periodiškai pakratyti) gydo epilepsiją. Vartoti po valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną prieš valgį. 

Sutrintų džiovintų kiaulpienių šaknų miltelius gerti po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną prieš valgį nuo galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozės, kad iš organizmo pasišalintų cholesterolis, toksinai ir šlakai. 

Kiaulpienių šaknų gebėjimas surišti ir pašalinti cholesterolio perteklių yra tiesiogiai susijęs su jų priešnavikiniu poveikiu. Yra žinoma, kad cholesterolis ir baltymai, taip pat sudėtingi kraujo serumo lipidų junginiai maitina vėžinio naviko ląsteles. Kiaulpienių šaknyse esantys saponinai suriša šį cholesterolį, sudarydami su juo sunkiai tirpstančius junginius, taip pasmerkdami vėžines ląsteles badui ir žūčiai. O karčioji medžiaga taraksacinas skatina apsauginių leukocitų susidarymą ir suaktyvina organizmo imuninę apsaugą nuo vėžio. Štai kodėl žalių kiaulpienių šaknų (ypač sumaišytų su žalia tarkuota varnalėšos šaknimi) vartojimas maistui jau po 10 dienų sustabdo vėžinių navikų augimą ir palaipsniui naikina jas. Beje, patarimas tiems, kurie laiko ožkas ar karves: jei norite turėti daugiau pieno, netingėkite į pašarą pridėti šviežių kiaulpienių.

Kaip pagaminti ir saugoti kiaulpienių sultis

Visą augalą su šaknimis, lapais ir žiedais sumalti mėsmale, per marlę išspausti sultis. Kad geriau būtų saugoti, į 0, 5 litro sulčių įpilti 100 g spirito arba stiklinę degtinės ir supilti į sterilius stiklainius. 

Šios sultys naudojamos gydomajam kokteiliui paruošti: 2/3 stiklinės morkų sulčių, 3 valgomieji šaukštai kiaulpienių sulčių, 1 valgomasis šaukštas medaus ir juodųjų ridikų sultys iki stiklinės viršaus. Gerti tuščiu skrandžiu vieną kartą per dieną ryte regėjimui gerinti, stuburo ligoms, osteochondrozei, osteomielitui, Bechterevo ligai ir parodontozei gydyti. 

Dar Avicena kiaulpienių pieno sultimis gydė širdies ir inkstų patinimus bei mažino akių ragenos drumstį. Geltonuose kiaulpienių žieduose yra liuteino, kuris būtinas normaliai akies vyzdžio veiklai. Jei jo trūksta, regėjimas blogėja, ir vystosi akių ligos. 

Pabaigai - patarimas

Kai jaučiamas diskomfortas skrandyje, sunkumo jausmas dėl persivalgymo, rėmuo, nemalonus raugėjimas, visa puokštė pojūčių iš srities “aš kažką ne taip suvalgiau” greitoji pagalba - po jūsų kojomis. Bet kuriuo metų laiku, pavasarį, vasarą ar rudenį, nuskinti 3-5 kiaulpienių lapus, bet kokius - jaunus ar senus, tik žalius, kruopščiai juos sukramtyti ir nuryti. Jie bus labai kartūs, tačiau reikia būti kantriems. Ne veltui žmonės sako, kad kartumas mums sukuria saldų gyvenimą (ir atvirkščiai). Taip ir šiuo atveju: net nepastebėsite, kaip greitai išnyks visi nemalonūs pojūčiai skrandyje. Jausitės tiesiog puikiai.