Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » » 2019 » Balandžio » 20

Kartumynų poveikis mūsų sveikatai

Nori būti sveikas - gerk karčią, ne saldžią arbatą. Taip kažkada patardavo ne vienas antikos medikas gydytiems žmonėms. Dabar taip mėgsta sakyti dažnas šalies alternatyviosios medicinos specialistas, juk turbūt neatsitiktinai dauguma virškinimą gerinančių augalų - paprastieji ir kartieji kiečiai (pelynai), kiaulpienės, skėtinės širdažolės, takažolės, baliniai ajerai, trilapiai puplaiškiai ir kiti - yra kartaus skonio. Tad kaip kartumynai veikia mūsų virškinimą ir visą organizmą? Ar jie gali tapti kone panacėja gerinant virškinimą? Jeigu taip, tai kodėl ir kaip?

VIENODAI SVARBŪS ŠEŠI SKONIAI

Ajurveda, tradicinė Indijos medicina (o tiksliau ją galima apibūdinti kaip ilgaamžiškumo ir sveikatos stiprinimo sistemą), šiuo metu vis populiarėjanti ir Vakarų pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, akcentuoja šešių skonių: saldaus, sūraus, kartaus, rūgštaus, aštraus, aitraus - tolygumo svarbą mūsų kasdienėje mityboje.

Pasak VšĮ Ajurvedos akademijos vadovės Linos Lukošienės, kartumo mūsų maiste turi būti lygiai tiek pat, kiek visų kitų skonių. Visi šeši yra labai svarbūs. Vien kartus skonis gali būti net pavojingas. Jo turėtume gauti ne daugiau negu kitų skonių, bet jo būtinai turi būti. Bėda, kad kartų skonį dauguma šiandienos žmonių kone išnaikino iš savo raciono.

kartumynai, kiaulpienės, pelynas, kietis, virškinimas, sveikata

„Kartus skonis yra skonių karalius ta prasme, kad turi bene daugiausia gydomųjų savybių, ne veltui dauguma vaistų yra kartūs. Dauguma vaistinių žolelių turi visų skonių, tačiau vyrauja kartus. Puikus pavyzdys yra vienas dažniausiai virškinimui gerinti vartojamas kartusis kietis, liaudiškai pelynas, kuriame, atrodo, yra tik kartus skonis. Šio skonio lengviausia lig soties gauti pavasarį, kai pradedame valgyti žalumynus, vartojame daug maistinių žolių, jų įpjaustome į salotas, kepinius. Pavasarį labai ryškų kartų skonį turi kiaulpienės, jų reikėtų atsivalgyti, kad papildytume kartumynų atsargas“, - teigė ajurvedos žinovė.

Pasak L. Lukošienės, posakis „Nori būti sveikas - gerk karčią arbatą“ nėra visiškai teisingas. Svarbu ne kartus skonis, o skonių harmonija, darna, nors mums dažnai trūksta būtent kartaus skonio.

„Kažkada žmonės, ypač rytiečiai, nežinojo apie vitaminų, mikroelementų buvimą, o tik skyrė skonius. Kai valgome, labai ryškiai jaučiame skonius. Kai sakome: „Noriu apelsino“, norime ne tam tikros formos, spalvos, pavadinimo, o tam tikro skonio vaisiaus. Jei nėra apelsino, gal pasirinksime mandariną ar rūgštoką obuolį. Todėl pirkdami obuolius dažnai paklausiame, kokio jie skonio: rūgštūs, saldūs ar saldžiarūgščiai. Dažnai vienu metu mums reikia vieno ar kito skonio. Suprasti skonio reikšmę mūsų sveikatai, vadinasi, įsisavinti visą ajurvedą“, -sakė L. Lukošienė.

ĮVAIRIAPUSIS POVEIKIS

Medicinos mokslų daktaras, ilgametis Lietuvos fitoterapijos centro vadovas, keliolikos knygų apie vaistinius augalus autorius vaistininkas Juozas Vasiliauskas yra ne viename savo straipsnyje ir leidinyje rašęs, kad augalinių kartumynų poveikis žmogaus organizmui yra labai įvairus. Jie žadina virškinimo sulčių sekreciją ir apetitą sergant virškinamojo trakto ligomis. Jei žmogų vargina įtampa, nemiga, kartumynai ramina, o jei depresija, neurastenija, išsekimas, silpnumas - tonizuoja.

Valgykite iki soties. Dauguma vaistinių žolelių turi visų skonių, tačiau vyrauja kartus. Pavasarį labai ryškų kartų skonį turi kiaulpienės, jų reikėtų atsivalgyti, kad papildytume kartumynų atsargas.

Taip pat kartumynai valo kepenis ir stimuliuoja jų veiklą, taigi gerina darbingumą, ištvermę. Rytų išminčiai kepenis laikė svarbiausiu organu. Jie manė, kad kartumynai iš organizmo pašalina „nuovargio toksinus“ ir pagerina medžiagų apykaitą.

Trečioji kartumynų funkcija - aktyvinti virškinamojo trakto veiklą, gerinti suvirškinto maisto rezorbciją, stimuliuoti raumenų vystymąsi. Jau Avicenos laikais, antrojo tūkstantmečio pradžioje, augalus, turinčius kartumynų, vartojo raumenims auginti ir gražiai kūno išvaizdai palaikyti. Todėl karčių augalų preparatų patartina vartoti sportininkams, žmonėms, atliekantiems sunkų fizinį darbą ar dirbantiems kenksmingomis sąlygomis.

Pasak dr. J. Vasiliausko, vartojant vaistinių šventagaršvių, balinių ajerų pagerėja susikaupimas, atmintis, klausa ir kt. Tai vėl kartumynų nauda žmogaus organizmui, todėl pravartu karčių augalų vartoti dirbant didelio susikaupimo ir įtampos reikalaujančius darbus.

Kita jų funkcija yra hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybos stimuliavimas, oksidacijos reakcijų gerinimas. Organizmas geriau aprūpinamas deguonimi, slopinami uždegimai, gerėja savijauta. Na, ir galiausiai žarnyne slopinami puvimo procesai, šalinami toksinai iš organizmo. Tai labai svarbu žmonėms, kurie nuolat jaučia nuovargį.

SVARBIAUSI IŠ ŽOLINIŲ

O kas tie kartumynai, kokie augalai jų turi daugiausia? Pasak med. dr. vaistininko Juozo Vasiliausko, kartumynai - tai beazotės kartaus skonio medžiagos, pagal cheminę struktūrą artimos glikozidams. Jų daug turi paprastosios kiaulpienės, kartieji kiečiai (pelynai), jo broliai paprastieji kiečiai ir diemedžiai, baliniai ajerai, vaistinės šventagaršvės, trilapiai puplaiškiai, paprastosios kraujažolės, skėtinės širdažolės, takažolės, gyvatžolės, rūgtys ir kiti augalai.

Beje, vaistininkas ir liaudies medicinos žinovas pabrėžė, kad išvardijus tiek daug gerųjų kartumynų galių būtina paminėti, jog juos reikėtų derinti su kitais augalais - taip saugiau juos naudoti. Svarbu įsidėmėti, kad kartumynai netinka padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, sergant opomis, tulžies pūslės akmenlige. Labai svarbu juos ir tinkamai dozuoti.

GERINA APETITĄ

Klinikos „Dietos sistemos“ gydytoja dietologe Žana Antonova teigė, kad svarbiausia kartumynų funkcija - gerinti virškinimą. Jie vartojami ir apetitui skatinti. Kaip kartumynai veikia apetitą? Jie stipriai dirgina burnos gleivinės skonio receptorius ir refleksiškai stimuliuoja alkio centrą, kuris yra hipotaliame. Kartumynai padidina skonio receptorių jautrumą maistinėms medžiagoms, todėl, jeigu valgydami vartosime kartumynų, refleksiškai išsiskirs daugiau, negu įprasta, skrandžio sulčių, bus stimuliuojama skrandžio motorika.

Gydytoją dietologę ypač stebina teiginiai, kad valgyti pradėti reikėtų būtent nuo kartumynų, esą jie padeda atsirasti sotumo jausmui. Ž. Antonovos nuomone, jie negali skatinti sotumo jausmo, nebent tuo momentu, kai yra vartojami -dėl savo ypatingo neįprasto skonio. Šiaip kartumynai veikia priešingai, vartojami apetitui gerinti.

Ž. Antonovą atkreipė dėmesį - kadangi kartumynai yra vaistai, neturėtų būti vartojami nesaikingai ir be gydytojo paskyrimo.

ATSARGUMAS BŪTINAS

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Reabilitacijos skyriaus Fitoterapijos laboratorijos vedėjas fitoterapeutas Juozas Ruolia akcentavo, kad kartumynai veikia dvejopai: vos patekę į burną tuoj pat refleksiškai sužadina stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir kitų reikiamų sulčių išsiskyrimą, o tai labai svarbu užtikrinant, kad maistas būtų suvirškintas. O jau keliaudami per stemplę ir nusileidę į skrandį ir radę ten pažeistą gleivinę, ją erzina, gali sudirginti iki kraujavimo. Todėl kartumynų netinka vartoti žmonėms, sergantiems skrandžio dugno uždegimu, jeigu yra padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, nes atsiranda rėmuo. Suerzinti kartumynų spazmuoja skrandžio dugno raumenys, tai mechaniškai patempia skrandžio rauką ir skrandžio turinio patenka į stemplę.

kartumynai, kiaulpienės, pelynas, kietis, virškinimas, sveikata

Tad posakis „Nori būti sveikas - gerk karčią arbatą“, pasak fitoterapeuto, vieniems žmonėms tinka, kitiems - ne, kadangi dabar daug asmenų yra priversti vartoti rūgštingumą mažinančias priemones dėl įvairių nervinių priežasčių.

AR GALIMA ĮVEIKTI?

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto fitoterapeutas akcentavo labai ydingą medikų ir sveikatos politikų požiūrį, kad ligą reikia gydyti, bet nebūtinai išgydyti. Todėl neretai atlikus tyrimus ir nenustačius kritinių ligų, įvairių virškinimo bėdų turintiems žmonėms patariama būklei paūmėjus pavartoti tam tikrų vaistų iki kito paūmėjimo, tada - vėl tas pats, nė nesiekiant ligonių visai išgydyti.

„Jei išsemtos cheminių vaistų galimybės, neišsemtos vaistažolinės kilmės medžiagų galimybės. Skrandžio dugno uždegimą galima išgydyti sidabražolių, gysločių, medetkų, ramunėlių nuoviru, jo išgėrus reikėtų pasivolioti ant kairio ir dešinio šono, kad nuoviras paliestų kuo daugiau skrandžio gleivinės. Po 5-10 minučių būtų gerai išgerti gurkšnį aliejų mišinio (po 100 gramų sumaišyti šaltalankių, jonažolių, linų sėmenų ir 200-300 gramų alyvuogių aliejaus) ir vėl pasivolioti ant šono, taip iš vidaus bus sutepta skrandžio gleivinė. Tai labai svarbu - gleivinė ne tik išskiria virškinimui reikalingas medžiagas, bet ir įsisavina sočiąsias ir nesočiąsias rūgštis, karotinoidus, kurie yra gleivinės normalizavimo vadybininkai“, -patarė fitoterapeutas J. Ruolia.

Autorius: Daiva ČERVOKIENĖ, rašo savaitės leidinys "Žolelių paslaptys", savaite.lt

Mes grojame Jums 90s-eurodance RADIO NR. 1 LietuvojeKlausyk internetu visą parą ir bendrauk ...
Įvertink šį straipsnį Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą PARANORMAL turinį.

Čia galite rašyti savo paranormalų nutikimą, pranešimą spaudai, reklaminį straipsnį, istorijas, pamąstymus, sveikatos patarimą, receptą... Prisijunkite ir rašykite!

Niekas neišdrįso palikti komentarą.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar