Hipokausto istorija

Senovėje, Senovės Romos teritorijoje, pirtyse ir visuomeniniuose pastatuose vyravo ypatinga šildymo sistema, kuri šiandien būtų ekologiškumo ir apgalvotumo pavyzdys. Šis būdas, žinomas kaip hipokaustas, ne tik teikė komfortišką šilumą, bet ir buvo įspūdingas to meto inžinerinis pasiekimas.

Hipokaustas - tai ne tik šildymo būdas, bet ir visa sistema, skirta efektyviai paskirstyti šilumą į patalpas. Jos esmė - karšto oro perdavimas po kambario grindimis ir palei sienas specialiais vamzdžiais.

Šią naujovišką sistemą virš žemės iškėlė pilastrai - kolonos, kurios ne tik laikė plytelių sluoksnį, bet ir sukūrė erdvę oro cirkuliacijai. Po to, kai buvo paklotos plytelės, sekė betono sluoksnis, o po to - kambario grindų plytelės.

Hipokaustą galima įsivaizduoti kaip didžiulę krosnį, iš kurios karštas oras per molio plyteles buvo paskirstomas į aukščiau esančias patalpas. Toks metodas užtikrino, kad visa erdvė būtų šildoma tolygiai, todėl gyventojams buvo jauku ir patogu.

Šis šildymo būdas ne tik rodė senovės Romos techninę pažangą ir inžinerinį meistriškumą, bet ir pasižymėjo ekologiškumu. Hipokaustas naudojo natūralias medžiagas ir efektyviai paskirstydavo šilumą, be reikalo nenaudodamas išteklių.