Rastas neandertaliečių išnykimo paaiškinimas: nesirūpino vaikais

Mokslininkai rado paaiškinimą, kodėl šiuolaikiniai žmonės pergyveno neandertaliečius. Žmonių vaikus ilgą laiką išlaikė tėvai, o neandertaliečių vaikai buvo palikti patys savimi pasirūpinti, teigiama tyrime. Dantų tyrimai rodo, kad žmonės ilgai rūpinosi savo palikuonimis. Ir tai taip pat gali būti viena iš priežasčių, kodėl neandertaliečiai galiausiai išnyko.

Kadaise mes (t. y. šiuolaikinės žmonijos atstovai) gyvenome tarp neandertaliečių, tačiau maždaug prieš 40 000 metų jie išnyko, rašo „Daily Mail“. Jų išnykimo priežastys įvairios, tačiau ekspertai mano, kad dėl jų išnykimo galėjo būti kaltas kryžminimasis, klimato kaita ir smurtiniai susidūrimai su žmonėmis.

Naujas dantų tyrimas rodo, kad žmonės ilgiau rūpinosi savo palikuonimis, o jauni neandertaliečiai galėjo anksčiau įgyti savarankiškumą.

Ir tai, pasak ekspertų, taip pat galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl neandertaliečiai galiausiai išnyko, pažymi „Daily Mail“.

Ekspertai teigia, kad neandertaliečių vaikai, gyvenę prieš 400 000-40 000 metų, ir šiuolaikinių žmonių vaikai, gyvenę viršutinio paleolito epochoje - prieš 50 000-12 000 metų, vaikystėje galėjo patirti panašaus lygio stresą, tačiau buvo skirtingose raidos stadijose.

Tiubingeno universiteto (Vokietija) mokslininkų komanda teigia, kad šie rezultatai gali atspindėti abiejų rūšių žmonių vaikų priežiūros ir kitų elgesio strategijų skirtumus.

Tyrėjai analizavo 423 neandertaliečių ir 444 viršutinio paleolito žmonių dantų emalį.

Horizontalūs grioveliai plonesniame dantų emalyje rodė ankstyvojo gyvenimo stresą, kuris, kaip parodė ankstesni tyrimai, gali būti susijęs su vaikystėje patirtu stresu, pavyzdžiui, ligomis, infekcijomis, netinkama mityba, mitybos trūkumu ir traumomis.

Autoriai nustatė, kad bendra emalio defektų tikimybė buvo panaši ir neandertaliečiams, ir šiuolaikiniams viršutinio paleolito žmonėms, tačiau vystymosi etapai, kuriais šie defektai galėjo atsirasti, abiem rūšims skyrėsi.

Aukštutinio paleolito žmonėms emalio defektai buvo labiau tikėtini maždaug tame amžiuje, kai, kaip manoma, žmonės buvo nujunkyti nuo krūties, t. y. nuo vienerių iki trejų metų.

Tačiau neandertaliečiams emalio defektai dažniau atsirado po nujunkymo, o tai rodo, kad tuo metu jie dažniau buvo nepakankamai maitinami.

Autoriai daro prielaidą, kad stresą, kurį patyrė paleolito žmonių vaikai nujunkymo metu, galėjo sukelti augantys energijos poreikiai.

Mokslininkai mano, kad viršutinio paleolito žmonės galėjo padėti sumažinti vaikų vystymosi stresą po nujunkymo, taikydami tokias strategijas, kaip ilgesnės priklausomybės nuo tėvų skatinimas, efektyvesnis išteklių naudojimas ir užtikrinimas, kad vaikai turėtų galimybę gauti maisto.

Pasak jų, šių strategijų neandertaliečiai galėjo nenaudoti, o tai galėjo lemti ilgalaikį šiuolaikinių žmonių išlikimą, palyginti su neandertaliečiais.

Žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame straipsnyje jie teigė, kad žmonės galėjo geriau susidoroti su ką tik nujunkytų vaikų patiriamu stresu.

Tuo tarpu neandertaliečiams laikotarpis netrukus po nujunkymo proceso pabaigos sutampa su „labiausiai stresą keliančiu vaikystės etapu“.

Tyrimo autorė Laura Limmer pasakoja: „Mes keliame hipotezę, kad viršutinio paleolito ir neandertaliečių šiuolaikiniai žmonės taikė skirtingas vaikų priežiūros strategijas po nujunkymo, o viršutinio paleolito šiuolaikinių žmonių atveju tai lėmė geresnį streso mažinimą vėlesnėje vaikystėje. Šias strategijas galėjo lemti tėvų parama, tačiau jos galėjo būti susijusios ir su kitais socialiniais veiksniais. Galbūt sakytume, kad neandertaliečių vaikai, palyginti su šiuolaikinių žmonių vaikais, galėjo anksčiau įgyti savarankiškumą arba anksčiau būti traktuojami kaip suaugusieji.“