Senoviniai Antarktidos miškai: mokslininkai aptiko 90 milijonų metų senumo gintarą

Antarktida, šiandien žinoma kaip šalta ir ledo danga padengta žemynas, kadaise buvo visiškai kitokia. Mokslininkai atrado, kad prieš 83–92 milijonus metų čia klestėjo tropiniai miškai, o paslaptingas gintaras, rastas po ledo sluoksniu, atskleidžia šios ekosistemos paslaptis. Sužinokite, kaip šie atradimai keičia mūsų supratimą apie praeities klimatą ir biologinį įvairovę.

Tolimoje praeityje Antarktidą dengė tankūs atogrąžų miškai, o vietoj amžino ledo buvo upės ir aukšti kalnai. Tokį nuostabų atradimą padarė vokiečių ir britų mokslininkai, aptikę gintaro - suakmenėjusių senovinių spygliuočių medžių dervų liekanų, kurių amžius siekia 83-92 mln. metų. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Antarctic Research“.

Atvirų šaltinių nuotrauka / Iliustracinė nuotr.

Antarktidoje rastas gintaras tapo tikru atradimu viso pasaulio mokslininkams. Ši medžiaga yra vertingas informacijos apie praeities ekosistemas šaltinis, nes joje galima išsaugoti smulkiausias aplinkos detales, įskaitant žiedadulkes, augalų sporas ir net vabzdžių liekanas. Mokslininkams pavyko nustatyti, kad šie senoviniai miškai buvo panašūs į šiuolaikines Naujosios Zelandijos ir Patagonijos pelkes, kuriose vyrauja spygliuočiai medžiai.

Jūrinė ekspedicija pateikė vaizduotę stebinančių rezultatų: gintaras rodo, kad kreidos periodo viduryje, kai Žemėje klajojo dinozaurai, dabartinės Antarktidos teritorijoje buvo šilta ir drėgna aplinka, palanki medžiams augti. Jų išskiriamos dervos ilgainiui virto gintaru, kuris buvo palaidotas po ledo sluoksniu.

Atviro šaltinio nuotrauka / Aptikto gintaro makrofotografija, kurios dydis apie 70 µm / Alfredo Vegenerio institutas / V. Schumacher

Tyrimai parodė, kad šioje planetos dalyje būdavo atšiaurių žiemų, kai saulė daugelį mėnesių pasislėpdavo už horizonto. Tačiau, nepaisant tokių ekstremalių sąlygų, medžiai sugebėjo išgyventi, didžiąją metų dalį išlikdami ramybės būsenoje.

Anksčiau kreidos amžiaus gintaro buvo randama tik Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, todėl Antarktidos radinys tapo tikra sensacija. Kaip pažymėjo jūrų geologas Johanesas Klagesas (Johannes Klages) iš Alfredo Vegenerio instituto Vokietijoje, šis faktas rodo, kad visuose septyniuose žemynuose kadaise buvo tinkamos sąlygos dervą gaminantiems medžiams egzistuoti.

Kartu su gintaru rastos suakmenėjusios šaknys, žiedadulkės ir sporos leido mokslininkams daryti išvadą, kad šiame regione buvo gausi augalinė gyvybė. Mokslininkai tikisi, kad tolesni tyrimai atskleis naujų to laikmečio ekosistemos aspektų, galbūt net aptiks gyvūnų, gyvenusių šiuose miškuose, pėdsakų.

Klagensas ir jo kolegos jau pradėjo naują tyrimų etapą, siekdami išsiaiškinti, kaip galėjo pasikeisti Antarktidos miškai po to, kai žemynas atsiskyrė nuo kitų senovinio superkontinento Gondvanos dalių.

Naujausi tyrimai parodė, kad gintaras, rastas Antarktidoje, suteikia vertingų įžvalgų apie senovines ekosistemas, turinčias didelį biologinį įvairovę. Tyrimas rodo, kad dabartinė Antarktidos teritorija turėjo šiltą ir drėgną klimatą, kuris buvo palankus augalų augimui, ir kad šie miškai galėjo išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Mokslininkai toliau tiria, kaip šie miškai pasikeitė po Antarktidos atsiskyrimo nuo Gondo.