Didingasis Everesto kalnas: ką reikia žinoti apie aukščiausią pasaulio kalną

Everesto kalnas, žinomas kaip Čomolungma tibetiečių kalba, yra ne tik aukščiausia pasaulio viršūnė, bet ir geologinių paslapčių bei klimato pokyčių epicentras. Jo unikalus susidarymas ir augimas, kartu su didžiulėmis grėsmėmis alpinistams ir aplinkiniams gyventojams, daro jį vienu iš labiausiai intriguojančių žemės kampelių. Bet ar žinote, kaip jis pasiekė savo neįtikėtiną aukštį ir kokie iššūkiai dabar kyla dėl klimato kaitos?

Kuo ypatingas Everesto kalnas? Sužinokite apie aukščiausio pasaulio kalno susidarymą ir likimą.

Everesto kalnas yra aukščiausias pasaulio kalnas. Tai įspūdinga, tačiau apie Everestą reikia žinoti ir daugiau. Minutėlę pagalvokite apie tai: Kalno viršūnė padengta kalkakmeniu, kuris prieš kelis šimtus milijonų metų buvo vandenyno dugne, rašo „Discover Magazine“.

„Tai nuostabus pavyzdys, kaip dinamiškai geologiniu laikotarpiu keičiasi mūsų planeta“, - sako Šonas Galenas (Sean Gallen), Kolorado valstijos universiteto Žemės mokslininkas, kuris, be kita ko, tyrinėja, kaip formuojasi kalnai.

Be to, Everestas yra tiesiog didingas. Beikeris Peris (Baker Perry) yra klimatologas, tyrinėjantis, kaip klimato kaita veikia kalną ir viską, kas yra žemiau jo. Štai kaip jis apibūdina buvimą Everesto viršūnėje: „Tai pasaulio kraštas. Atrodo, kad gali ištiesti ranką ir paliesti žvaigždes.“ Nenuostabu, kad apie šį didingą kalną galima daug sužinoti.

Everesto viršukalnė vis kyla į naujas aukštumas

Žinomas Čomolungmos vardu tibetiečių kalba ir Sagarmāthā nepalų kalba, Everestas yra Himalajų kalnų grandinėje tarp Nepalo ir Tibeto. Nuo viršūnės matyti Tibetas, Indija ir Nepalas.

Didžiosios Britanijos Karališkoji geografijos draugija 1865 m. pavadino Everesto kalną sero Džordžo Everesto, 1830-1843 m. Indijos generalinio geodezininko, garbei. Tačiau Everestas nenorėjo, kad viršūnė būtų pavadinta jo vardu. Jam labiau patiko naudoti vietinius geografinių objektų pavadinimus. Tačiau jo įpėdinis, tapęs generaliniu geodezininku, nežinojo apie vietinius kalno pavadinimus, todėl juo tapo Everestas, ir šis pavadinimas iki šiol plačiai vartojamas už Nepalo ir Tibeto ribų. Čomolungma tibetiečių kalba reiškia „Pasaulio deivė motina“. Nepalų kalbos žodis Sagarmāthā reiškia „Dangaus viršūnė“, o tai neabejotinai apibūdina kalną.

Kad ir kaip jį vadintumėte, Everestas yra siaubingai aukštas: Pagal naujausius matavimus, Everestas yra 8 849 metrų (29 032 pėdų) aukščio. Tai maždaug 20 kartų daugiau nei Empire State Building.

Ir jis vis dar auga! Tiesą sakant, auga visas Himalajų kalnų masyvas, nors kartais jis šiek tiek sumažėja, o paskui vėl pakyla, sako Gallenas. Taip yra todėl, kad planeta yra dinamiška. Himalajų kalnai susiformavo prieš milijonus metų, kai tektoninės plokštės iš Eurazijos ir Indijos atsitrenkė (labai lėtai) viena į kitą, stumdamos Žemės plutą aukštyn. Net ir dabar tos plokštės vis dar juda viena prieš kitą, todėl keičiasi kalnų, įskaitant Everestą, aukštis.

Žmonių žala kopiant į Everestą

1953 m. gegužę Edmundas Hillary ir Tenzingas Norgay tapo pirmaisiais žmonėmis, pasiekusiais aukščiausią Žemės tašką. Nuo to laiko daugybė žmonių žuvo bandydami tai padaryti. Bandydami įkopti į Everestą žuvo daugiau kaip 300 alpinistų. Dauguma jų kūnų vis dar tebėra viršuje, sušalę lede, todėl vienas rašytojas kalną pavadino aukščiausiomis pasaulio kapinėmis.

Nepaisant rizikos, o gal dėl jos, tokia viršūnė kaip Everestas yra neatremiama elitiniams alpinistams. Kopimas į Everestą yra techniškai sudėtingas ir neįtikėtinai pavojingas. Dėl itin mažo deguonies kiekio ir grėsmingų oro sąlygų vietovė, esanti aukščiau nei 8 000 metrų aukštyje, vadinama „mirties zona“.

Ekstremalaus Everesto klimato poveikis

Vėjai mirties zonoje gali būti žiaurūs. Perry sako, kad didžiausias vėjo greitis, kurį jo komanda išmatavo, yra 150 mylių per valandą - prieš sugendant vėjo jutikliui. Temperatūra gali siekti minus 60 laipsnių Celsijaus (minus 76 laipsnius Farenheito), o vėjo atšalimo temperatūra - iki minus 83 laipsnių Celsijaus (minus 117,4 Farenheito).

Klimato kaita daro nerimą keliantį poveikį Everesto kalnui ir jį supančioms bendruomenėms. 2022 m. Perry ir kitų autorių atliktame tyrime nustatyta, kad aukščiausiame Everesto ledyne per pastaruosius tris dešimtmečius visiškai ištirpo ledas, kuriam susikaupti prireikė 2 000 metų.

Paradoksalu, bet dėl to vietiniams gyventojams gresia ir potvyniai, ir vandens trūkumas. Nykstant ledynams, išdžiūsta jų maitinami ežerai. Tuo pat metu didėjant lietaus (o ne sniego) kiekiui aukštesnėse vietose didėja lavinų ir uolienų nuošliaužų tikimybė. Kai šios uolienos nukrenta į ledynų ežerus, kyla ledynų sukeliami potvyniai, kurie gali nusiaubti žemupio bendruomenes, aiškina Perry. Tikėtina, kad būtent dėl to 2024 m. kilo pražūtingas potvynis Thame, kaime Khumbu, Nepale.

Everesto kalnas stūkso virš planetos, atrodo, kad jis yra nuošalyje ir nepriklauso nuo mūsų, esančių arčiau jūros lygio, veiklos. Tačiau tai, ką daro žmonės, daro įtaką kalnui, o tai, ką daro kalnas, daro įtaką žemiau gyvenantiems žmonėms.

Naujausi tyrimai rodo, kad per pastaruosius tris dešimtmečius ledynai Evereste visiškai ištirpo, kas turės ilgalaikį poveikį tiek kalnui, tiek aplinkinių bendruomenių vandens ištekliams