Ankstyvieji Amerikos čiabuviai: mamutų medžioklė kaip išgyvenimo strategija

Nauji archeologiniai atradimai atskleidžia, kaip ankstyvieji Amerikos čiabuviai, priklausantys Vakarų Kloviso kultūrai, pagrindinį dėmesį skyrė mamutų medžioklei. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad mamutai ne tik suteikė būtinų maisto medžiagų, bet ir formavo šių žmonių gyvenimo būdą, leidžiančią jiems efektyviai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.

Naujame tyrime teigiama, kad ankstyvieji Amerikos čiabuviai, norėdami išgyventi, daugiausia naudojo mamutų mėsą – ir tai rodo, kad jie buvo geriausi milžiniškų žvėrių medžioklės specialistai. Šis atradimas skleidžia naują šviesą apie Vakarų Kloviso kultūros gyvenimo būdą ir maisto strategijas.

Žurnale „Science Advances“ paskelbtame tyrime pateiktos išvados grindžiamos 18 mėnesių amžiaus berniuko, praminto Anzick-1, gyvenusio prieš beveik 13 000 metų dabartinėje Montanoje, kaulų cheminėmis analizėmis. Tyrėjai atrado, kad nors berniukas dar buvo maitinamas krūtimi, jo motinos mityba atskleidė, jog mamutai sudarė didžiąją dalį jų dietos, panašiai kaip dabar išnykusių didžiųjų kačių – homotero.

Norėdami išsiaiškinti berniuko motinos mitybą, tyrėjai ištyrė stabiliuosius izotopus – elemento atomus, kurių branduoliuose yra skirtingas neutronų skaičius. Šis metodas leidžia rekonstruoti senovės žmonių mitybą ir rodo, kad mamutai buvo svarbus maisto šaltinis visai šeimos grupei.

Gauti rezultatai rodo, kad Vakarų Kloviso kultūros žmonės reguliariai medžiojo mamutus, taip pat elnius (Cervus canadensis), bizonus (Bison bison ir B. antiquus) ir dabar jau išnykusią kupranugarių (Camelops) gentį. Tai leidžia manyti, kad šios kultūros žmonės buvo orientuoti į megafauną, o ne universalistai, kurie maitinosi smulkiais žolėdžiais.

Kloviso kultūra gyveno Šiaurės Amerikoje maždaug prieš 13 000–12 700 metų. Anksčiau buvo manoma, kad jie buvo pirmieji Šiaurės Amerikos gyventojai, tačiau naujausi tyrimai rodo, jog pirmieji amerikiečiai galėjo atvykti dar anksčiau – galbūt prieš 23 000 metų. Tuo metu mamutai klajojo po Ameriką, suteikdami patikimą riebalų ir baltymų šaltinį ankstyviesiems žmonėms.

„Dėmesys mamutams padeda paaiškinti, kaip Kloviso kultūros žmonės vos per kelis šimtus metų galėjo paplisti visoje Šiaurės Amerikoje ir Pietų Amerikoje“, – teigia tyrimo autorius, McMasterio universiteto archeologas Jamesas Chattersas.

Aliaskos Fairbankso universiteto archeologas Benas Potteris pabrėžia, kad mamutų medžioklė leido Kloviso kultūros žmonėms išlaikyti lankstų gyvenimo būdą, prisitaikant prie naujų vietovių, nepriklausomai nuo smulkesnių medžiojamųjų gyvūnų, kurie galėjo skirtis pagal regioną.

Naujajame tyrime buvo modeliuojama Kloviso kultūros žmonių mityba, analizuojant anksčiau paskelbtus Anzick-1 izotopų duomenis, o vėliau juos pakoregavus, siekiant atsižvelgti į jauno amžiaus poveikį. Gauti rezultatai atskleidė, kad apie 40 proc. berniuko motinos raciono sudarė mamutų mėsa, o didžiąją likusią dalį – stambūs gyvūnai, tokie kaip briedžiai ir bizonai.

Tyrimas taip pat atskleidžia, kad smulkūs žinduoliai senovinės moters mityboje vaidino labai mažą vaidmenį. Autoriai teigia, kad mamutų medžioklės reikšmė galėjo prisidėti prie šių milžiniškų žvėrių išnykimo Amerikoje baigiantis paskutiniam ledynmečiui.

„Šie atradimai suteikia naujų įžvalgų apie Kloviso kultūros gyvenimo būdą ir jų gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, taip pat apie jų ryšius su megafauna“, – rašo tyrėjai, pabrėždami, kad ši kultūra buvo gerai prisitaikanti ir inovatyvi.

Prenumeruokite gamtos kanalą:

Naujausi moksliniai tyrimai patvirtina, kad Kloviso kultūros žmonės medžiojo mamutus kaip pagrindinį maisto šaltinį, o tai paneigia ankstesnes teorijas, kad jie daugiausia medžiojo smulkesnius gyvūnus. Šios žinios gali būti reikšmingos, nagrinėjant megafaunos išnykimo priežastis.