Žmonės Arktikoje gyveno prieš 45 tūkstančius metų

Mokslininkai detaliai ištyrę įvairius Sibire aptiktus radinius, padarė išvadą, kad šiuose kraštuose žmonės apsigyveno 10-15 tūkstančių metų anksčiau, nei oficialiai iki šiol buvo manoma. Savo tyrimų rezultatus specialistai publikavo moksliniame žurnale.

Mamutas Ženia ir kiti radiniai

Mokslininkai ištyrė žymes mamuto Ženios kauluose, kurio liekanos 2012-ais metais buvo aptiktos kyšulyje, esančiame Jenisėjaus upės žiotyse. Mamuto palaikus aptiko moksleivis Zenia Solinderis, kuris kartu su tėvais atostogavo poliarinėje stotyje. Gyvūnas buvo gerai išsilaikęs - amžinajame įšale išliko visas skeletas ir nemažai audinių bei raiščių. Taip pat išliko ir gyvūno kailis. Tyrimai radioaktyviąja anglimi parodė, kad žymes ant gyvūno kaulų paliko žmonių ginklai prieš 45 tūkstančius metų.

Mokslininkai mano, kad senovėje žmonės Sibire mamutus medžiojo taip pat, kaip ir šiuolaikinės Afrikos gentys medžioja dramblius. Iš pradžių gyvūnas apmėtomas mažomis ietimis, po to didesnėmis. Kai gyvūnas parkrenta, jis daužomas ties straublio pagrindu, kur eina didelės kraujagyslės. Archeologų manymu, žymės mamuto Ženios kaukolėje atsirado būtent nuo tokių smūgių.

Tais pačiais 2012-ais metais prie Janos upės buvo aptiktas vilko kaulas. Jame buvo kiaurymė, padaryta mamuto ilties smaigaliu. Vilko kaulo amžius yra apie 45 tūkstančiai metų. Manoma, kad ginklą pasigamino žmonės. Be to, 2014-ais metais Vakarų Sibire netoliese Ust Išimo kaimelio aptiktas žmogaus kaulas, kurio amžius toks pat, kaip ir mamuto Ženios ir vilko.

Tyrimai praplečia mokslininkų supratimą

Mokslininkų nuomone, šie radiniai labai smarkiai praplečia žinias apie žmonių atsiradimą Arkties rajone. Pasirodo, žmonės Sibire gyveno 10-15 tūkstančių metų anksčiau, nei iki šiol buvo manoma.

Ankstesni tyrimai rodė, kad žmonės gyveno tik iki 55-o šiaurės platumos laipsnio. Dabar mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad jie gyveno iki 72-o šiaurės platumos laipsnio. Tyrimų autoriai taip pat mano, kad pagrindinė mamutų išnykimo priežastis yra klimatas.

Nepalankiu metu mamutai susiburdavo nedidelėse teritorijose, kur išliko tinkamos jų išgyvenimui sąlygos. Tačiau, laikui bėgant, žmonių vis daugėjo, jų medžioklės teritorijos vis labiau plėtėsi. Mamutai nepalankių klimatinių sąlygų metu nebeturėjo kur pasislėpti. Tokiu būdu, žmogaus indėlis buvo lemiamas šių senovės gyvūnų likime.