Kelionės laiku: kas atsitinka su atmintimi ir tikrove?

Keliauti laiku - tai idėja, kuri žavi žmones jau dešimtmečius. Ką darytumėte, jei turėtumėte galimybę pamatyti istorijos akimirkas ar sutikti didžiuosius mąstytojus? Tačiau ką daryti, jei grįžę į dabartį negalėtumėte prisiminti savo nuotykių? Naujame Vanderbilto universiteto mokslininkų tyrime nagrinėjama, kaip kelionės laiku gali paveikti žmogaus atmintį, ir kodėl prisiminimai gali išnykti grįžtant atgal.

Įsivaizduokite, kad jums suteikiama unikali galimybė keliauti laiku, pamatyti įvykius, pakeitusius istorijos eigą, arba susitikti su didžiaisiais praeities mąstytojais. Tačiau yra viena sąlyga - grįžęs į dabartį negalėsi nieko prisiminti iš savo kelionės. Ar pasinaudotumėte šia galimybe? Naujame Vanderbilto universiteto matematiko Lorenzo Gavassino (Lorenzo Gavassino) vadovaujamame mokslinių tyrimų projekte į kelionių laiku galimybes žvelgiama kitaip.

Nors mokslininkai jau seniai tyrinėjo fizinius šios koncepcijos aspektus, tik nedaugelis svarstė, kas atsitinka su žmogumi, kai jis grįžta į dabartį. Gavassino teigia, kad kelionės laiku gali turėti netikėtą šalutinį poveikį, ypač atminčiai. Remiantis jo tyrimais, „bet kokia atmintis, sukaupta išilgai uždaros laiko kreivės, bus ištrinta iki ciklo pabaigos“. Tai reiškia, kad grįžęs iš praeities keliautojas negalės prisiminti savo nuotykių.

Tačiau kodėl taip atsitinka? Gavassino aiškina, kad uždara laiko kreivė (angl. closed time curve, CTC) yra bendrosios reliatyvumo teorijos sąvoka, apibūdinanti, kaip erdvėlaikis gali sudaryti kilpas. Šios kilpos leidžia keliauti laiku atgal, tačiau, kaip ir viskas mūsų visatoje, joms galioja fizikos dėsniai.

Svarbiausias yra antrasis termodinamikos dėsnis, kuris teigia, kad entropija, arba sistemos netvarkos laipsnis, visada didėja. Kai žmogus siunčiamas atgal laiku, jo entropija iš pradžių turi padidėti, pasiekti aukščiausią tašką, o paskui grįžti į ankstesnį lygį. Gavassino teigia, kad šiame procese visi termodinaminiai ir biologiniai procesai, įskaitant senėjimą ir atminties formavimąsi, gali vykti priešinga kryptimi. Tai paaiškina, kodėl keliautojas negalėtų prisiminti savo nuotykių - jo prisiminimai paprasčiausiai būtų ištrinti.

Tačiau tai dar ne viskas. Jei manote, kad savo kelionių prisiminimus galėsite išsaugoti nuotraukomis telefone, klystate. Gavassino teigia, kad duomenys, išsaugoti jūsų įrenginiuose kelionės metu, taip pat bus ištrinti, kai grįšite. Dar daugiau, net jūsų laikrodis gali rodyti neteisingą laiką, nes jis suprojektuotas skaičiuoti linijiniu būdu, o tai gali visiškai sutrikdyti natūralią materijos elgseną.

Šios teorijos skamba intriguojančiai, bet, deja, kol kas nėra galimybės jų patvirtinti. Ar įmanoma keliauti laiku, lieka atviras klausimas. Vis dėlto Gavassino tyrimai verčia susimąstyti, ką iš tikrųjų reiškia „kelionės laiku“. Galbūt ateityje mokslo atradimai leis mums ne tik svajoti apie keliones laiku, bet ir sąmoningai jas patirti, neprarandant prisiminimų apie patirtus nuotykius.

Matematiko Lorenzo Gavassino tyrimai parodo, kad kelionės laiku gali turėti netikėtą šalutinį poveikį - prisiminimų praradimą. Pasak Gavassino, grįžus iš praeities, visi prisiminimai, sukaupti kelionės metu, bus ištrinti dėl antrinio termodinamikos dėsnio. Tai kelia klausimų apie kelionių laiku galimybes ir kaip jos gali paveikti žmogaus sąmonę.