XRISM aptiko dujų srautus Centauro galaktikų spiečiuje

Tarptautinė mokslininkų grupė XRISM projekte aptiko karštojo dujų srautus Centauro galaktikų spiečiaus branduolyje

Tarptautinė mokslininkų komanda, dirbanti su XRISM projektu, paskelbė apie reikšmingą atradimą: Centauro galaktikų spiečiaus branduolyje užfiksuoti karštų dujų srautai. Šie duomenys, gauti naudojant pažangų rentgeno spindulių palydovą XRISM, yra pirmieji tiesioginiai įrodymai, kad galaktikų spiečių susidūrimai sukelia dujų judėjimą jų viduje. Tyrimo rezultatai paskelbti prestižiniame žurnale Nature.

Galaktikų spiečiai – tai milžiniškos, gravitacija ir tamsiąja materija sujungtos struktūros, kurios laikui bėgant plečiasi susiliejimų metu. Iki šiol mokslininkai neturėjo tiesioginių įrodymų, patvirtinančių šiuos procesus. XRISM palydovas, kurį 2023 metais paleido Japonijos kosmoso agentūra JAXA, padėjo užpildyti šią spragą. Jo unikali Resolve spektrometro technologija leidžia itin tiksliai matuoti dujų judėjimo greitį.

Tyrėjai, analizuodami Centauro spiečiaus centrą ir jame esančią pagrindinę galaktiką NGC 4696, pirmą kartą užfiksavo karštų dujų judėjimą, kurio greitis svyruoja nuo 130 iki 310 km/s. Šie duomenys buvo palyginti su kompiuteriniais modeliais, kuriuos sukūrė profesorius Yutaka Fujita ir profesorius Kosuke Sato. Modeliavimas patvirtino, kad aptikti dujų srautai atitinka teoriją, jog juos sukelia spiečiaus susidūrimas su kitu galaktikų telkiniu.

Šis atradimas taip pat atsako į seniai astronomų keltą klausimą: kodėl karštos dujos galaktikų spiečiuose išlieka tokios šiltos, nepaisant intensyvaus rentgeno spindulių išmetimo, kuris turėtų jas greitai atvėsinti? Pasirodo, dujų judėjimas sukuria galingus srautus, kurie maišo medžiagą ir palaiko aukštą temperatūrą, neleisdami dujoms per greitai atšalti.

XRISM misijos tikslumas žymi svarbų žingsnį giliau suprantant galaktikų spiečių formavimąsi ir evoliuciją. Per ateinančius kelerius metus mokslininkai planuoja tęsti tyrimus, o astrofizikos bendruomenė nekantriai laukia naujų atradimų, kurie gali dar labiau pakeisti mūsų požiūrį į Visatos struktūrą.