Futuristika ir Ateities Technologijos:

Britų fizikas-teoretikas Stephenas Hawkingas įvardijo mikroskopines juodąsias skyles neribotos energijos šaltiniu ateities žmonėms ir perspėjo dėl pavojų su kuriomis teks susidurti, bandant panaudoti savo tikslais gravitacinius objektus. Tai mokslininkas pranešė BBC radijo 4 antroje laidos dalyje, skirtoje juodųjų skylių tyrimams.

Jei jūs – jaunesni negu 40-ies, turite labai neblogus šansus netolimoje ateityje tapti nemirtingais.

Gyventi šiuolaikiniuose triukšminguose, nesaugiuose ir užterštuose miestuose nėra lengva, tačiau žmonės renkasi būtent tokį gyvenimo būdą, turintį daugiau privalumų, negu trūkumų. Kita vertus, mus supa vis daugiau išmaniųjų daiktų, keičiančių bendravimą, darbo pobūdį, pramogas. Besiformuojantis daiktų internetas, kuris sujungs tuos daiktus į bendrą sistemą – puiki galimybė iš esmės gerinti augančių miestų funkcionavimą, paversti juos labiau tausojančiais aplinką ir patogesniais gyventi. Pabandykime įsivaizduoti, koks bus gyvenimas išmaniuosiuose ateities miestuose, remiantis naujausiomis technologijų tendencijomis.

Be to, negalėjimas greitai valdyti šių procesų kelia klausimą dėl jų panaudojimo ateities transporto priemonėse. Pagal vieną teoriją, laikas, kaip fizinis reiškinys, paaiškinamas kaip tam tikrose sąlygose visiems gerai žinomų elektromagnetinių jėgų pasireiškimas.

Futurologas Ianas Pearsonas neseniai paskelbė, kad ateityje seksas su humanoidais robotais bus dažnesnis, nei žmonių seksas tarpusavyje.

Kinijos bendrovė ketina kurti didžiulį, tunelį ant ratuotų kojų primenantį, autobusą, kuris leidžia automobilių eismui vykti tiesiog po keleivių kojomis. Didžiulė 18 pėdų (5,5 metrų) aukščio transporto priemonė, užimtų dvi kelių eismo juostas. Viename „vagone“ būtų gabenama daugiau nei 300 žmonių, o visame šių autobusų tinkle tuo pačiu metu galėtų važiuoti daugiau nei 1,4 tūkst. keleivių.

"Apverstas pasaulis"- 1974-ais metais parašytas pats garsiausias Kristoferio Pristo mokslinis fantastinis romanas, kurio veiksmas rutuliojasi paslaptingame mieste ant ratų, kuris per planetos paviršių juda bėgiais iš pietų į šiaurę, vidutiniškai per 10 dienų nuvažiuodamas vieną mylią. Kažkodėl šis miestas, kuris vadinasi "Žemė" arba paprasčiausiai "Miestas", turi nuolat judėti, kad neatsiliktų nuo kažkokio taško, optimumo, kuris yra pats palankiausias jo egzistavimui. Dėl tolygaus judėjimo Miesto gyventojai laiką matuoja myliomis. Pavyzdžiui, pilnametystės sulaukiama, kai nuvažiuojama 650 mylių.

Žmogaus nemirtingumo tema nėra nauja. Apie žmogaus nemirtingumą rašo fantastai, bet taip pat gana garbingi mokslininkai. Anksčiau mes kalbėdavome apie žmogaus nemirtingumą, kaip apie kažką, kas įvyks ateityje. Tai nėra atsitiktinumas, dažniausiai kalbėjo apie šį reiškinį futurologai.