Hipnoterapeutė Elen Bilings apie ateivius ir žmonių pagrobimus

Neseniai amerikiečių žurnalas "UFO Magazine" buvo išspausdintas interviu su garsia JAV gydytoja hipnoterapeute medicinos mokslų daktare Elen Bilings. Daktarė Elen Bilings - Santa Rozos Hipnoterapijos instituto absolventė, baigusi gydytojų kvalifikacijos kėlimo kursus Hipnoterapijos ir psichofiziologijos institute Lafajete.Ji jau daugiau nei septynerius metus dirba gydytoja Mil Valyje (visi trys miestai yra Kalifornijos valstijoje).

Be kitų klausymų korespondentas Elen Bilings uždavė ir šį klausymą:

- Ar tarp jūsų pacientų buvo žmonių, turėjusių kontaktų su skraidančiomis lėkštėmis ir jų ekipažais?

- Žinoma, buvo, - atsakė Elen. - Labai dažnai žmogus, turėjęs kontaktą su NSO ir ateiviais, prisimena tik šio įvykio pradžią ir pabaigą: NSO pasirodymą ir nusileidimą (arba pakibimą virš žemės), ateivių išlipimą, jų artėjimą, o po to - NSO pakilimą ir dingimą danguje. Neretai tarp šių įvykių praeina kelios valandos, tačiau žmogus apie tai net neįtaria ir neturi jokio supratimo apie tai, kas jam įvyko per šias iš gyvenimo „iškritusias" valandas.

Viena pirmųjų mano pacienčių buvo 30-metė valdininkė, kuri užėmė gana aukštas pareigas karinėje žinyboje. Ją gana dažnai trikdė neryškūs prisiminimai iš tolimos vaikystės apie susitikimą su kažkokiu keistu objektu. Po gana ilgai trukusio parengiamojo pokalbio man tapo aišku, kad jos psichika visiškai normali ir su ja galima dirbti.

Su šia paciente atlikau gilios regresinės hipnozės seansą, kurio metu ji pasijuto besanti dvylikamete mergaite. Ši mergaitė matė, kaip virš jų namo staiga pakibo didžiulis NSO. Tai buvo nežemiškas kosminis laivas. Jau kitą akimirką ji atsidūrė šiame kosminiame laive, lydima kelių mažų, ne aukštesnių nei 1 m, visiškai plikų būtybių pilka oda ir didelėmis akimis. Jie mergaitę išrengė nuogai ir paguldė ant stalo. Mergaitė neturėjo jėgų priešintis, ji iš viso negalėjo net pajudėti ir jai buvo labai baisu.
Mūsų seanso metu ji garsiai verkė ir arba maldavo ją paleisti, arba rėkė savo pagrobėjams, kad juos visus užmuš. Vienu žodžiu, ji elgėsi kaip žmogus, kuris iš naujo pergyvena dramatišką savo vaikystės epizodą, o ne prisimena jį. Mano pacientė tokioje susijaudinusioje būsenoje išbuvo ne mažiau 20-ies minučių, o kai nurimo, sugrąžinau ją į realybę.

Į mano klausimą apie savijautą ji atsakė, kad jaučiasi puikiai, ir savo ruožtu paklausė, kas būtent jai nutiko. Pasirodo, ji nieko neprisiminė. Tačiau man liko daiktinis įrodymas: hipnozės seanso metu aš įrašinėjau ir jos verksmą, ir riksmus, ir visus atsakymus į mano klausimus.

Apie šį atvejį papasakojau keliems specialistams ufologams ir gydytojams psichoterapeutams. Jų nuomonė buvo praktiškai vienareikšmė: ši moteris vaikystėje iš tiesų buvo pagrobta ateivių. Užhipnotizuotas žmogus negali taip apsimetinėti, pavaizduoti baimę, skausmą, neapykantą.

Korespondentas paklausė. daktarės Bilings ar kurį nors jos klientą palietė „hibridizacijos programa", kurią, kaip manoma, atlieka ateiviai.

- Taip, žinoma, - ji atsakė. - Nukentėjo dažniausiai moterys. Kelios mano klientės tiksliai žinojo, kad yra nėščios, tačiau po to pasirodydavo, kad vaisius iš gimdos išnykdavo, to mediciniškai niekaip neįmanoma paaiškinti.

Keletas tokių faktų užfiksuoti dokumentuose ir gydytojų patvirtinti. Vienas toks faktas vertas ypatingo dėmesio.

Mano pacientės dukra buvo nėščia penktą mėnesį ir žinojo, kad turi gimti dvynukai. Nėštumas buvo labai sunkus, būsimos mamos sveikata nebuvo labai gera, todėl ją nuolat stebėjo gydytojai. Vieno eilinio apsilankymo klinikoje metu ji sužinojo, kad vienas embrionas... dingo! Po to, tarsi mostelėjus stebuklinga lazdele, jos sveikata žymiai pagerėjo.

Numatytu laiku ji pagimdė vieną visiškai sveiką kūdikį. Tačiau kur dingo antrasis? Gydytojai į šį klausimą negali atsakyti. O štai ufologai mano, kad antrojo vaiko tėvas buvo ateivis iš kosmoso, kuris, atėjus laikui, jį pasiėmė.

Grįžtant prie temos apie pagrobimo aukų atminties praradimą, Elen Bilings prisiminė dar vieną kuriozinį atvejį.
- Pas mane atėjo vyriškis, kurį žmona įtarė neištikimybe. O priežastis buvo štai tokia. Vieną naktį ji nuėjo į vyro miegamąjį ir pamatė, kad kambarys tuščias. Žmona apieškojo visą namą, tačiau vyro nerado. Ji iš karto pagalvojo, kad vyras džiaugiasi kitos moters glamonėmis.

Jis savo miegamajame atsirado maždaug po dviejų valandų - taip pat netikėtai, kaip ir dingo. Kai žmona paklausė, kur jis buvo dingęs, jis atsakė, kad jam keista girdėti tokį klausimą, nes niekur nebuvo išėjęs ir visą laiką buvo savo miegamajame. Kilo rimtas skandalas.

Regresinės hipnozės seanso metu „įtariamasis" prisiminė, kad ateiviai jį paėmė į savo kosminį laivą, kuriame jį tyrė apie dvi valandas, o po to sugrąžino atgal. Sis epizodas buvo visiškai ištrintas iš vyro atminties.

Elen Bilings papasakojo ir apie tai, kaip jos pacientai regresinės hipnozės metu prisimena savo ankstesnius gyvenimus ir kaip ši procedūra kartais leidžia jiems išsivaduoti iš įsisenėjusių chroniškų negalavimų.

- Viena mano pacientė kentėjo nuo sunkios formos bronchinės astmos, kuri dažniausiai yra alerginis susirgimas. Su ja nusprendėme paieškoti praeityje šios alergijos priežasties. Du kartus aš atlikau gilios regresinės hipnozės seansus, ji „pabuvojo" savo jaunystėje ir vaikystėje, iki pat kūdikystės metų, tačiau ir ten alergijos šaltinio nebuvo aptikta. Prieš trečiąjį seansą susitarėme, kad bandysime prasiskverbti į paskutinį buvusį jos gyvenimą.

Ir štai ji save pamatė tarpžvaigždinio laivo viduje, ji buvo apsirengusi egzotiškos išvaizdos kosminiu kombinezonu. Ji buvo baltais plaukais ir aukso spalvos akių. Paklausiau jos, ar mes iš tiesų atsidūrėme praeityje. Ji tai patvirtino. Tada paklausiau, ar ji yra Žemės gyventoja. Ji atsakė: „Ne".

Tuo metu ji buvo gydytoja nežemiškoje kosminėje ekspedicijoje, o jos vyras - laivo ekipažo narys. Netikėtai laive įvyko avarija. Laivas neteko hermetiškumo, moteris ėmė dusti... Būtent tai ir buvo jos astmos priežastimi.

Po šių seansų mano pacientė kiekvieną dieną jautėsi vis geriau, o netrukus astma visiškai praėjo.

Žurnalistą šiame pasakojime sudomino dabartinės Žemės gyventojas
įsikūnijimas į ateivę, jis paklausė, ar daktarės Bilings praktikoje buvo kitų panašių atvejų.

- Du mano pacientai prisiminė, kad kiekvienas jų viename iš savo buvusių gyvenimų priklausė protingų reptilijų rasei. Dabar jie abu yra mieli, malonūs žmonės. Vienas jų, pavadinkime jį Eibu, gilios regresinės hipnozės metu taip apibūdino savo išvaizdą:

„Mano kojos padengtos žvynais, jos yra pilkai žalios spalvos ir baigiasi dviem dideliais pirštais. Visas mano kūnas panašus į roplio kūną. Tačiau mano fizionomija nepanaši į gyvūno snukį, ji greičiau primena žmogišką veidą".

Į klausimą, kokius vidinius pojūčius jaučia, būdamas tokios išvaizdos, Eibas atsakė, kad yra puikios nuotaikos ir jis jaučiasi labai laimingas. Jį užvaldo muzika, kurią jis gali arba klausyti, arba pats atlikti savo viduje, pasirinkdamas melodijas pagal savo skonį.

Muzika ir kiti malonūs garsai yra organiška jo ir į jį panašių būtybių būties dalimi. Šios būtybės sudaro jį supančią visuomenę. Šių būtybių tikslas - džiaugtis patiems ir teikti malonumą kitiems.

Kito hipnozės seanso metu Eibas pasakė, kad jam sunku būti žmogumi, nes gyvenimas žmonių tarpe yra labai sunkus.

„Tikriausiai, - jis pridūrė, - taip yra dėl to, kad žmonės prarado nuoširdumą, didelės ir nesavanaudės meilės savo artimajam jausmą".

Gyvendamas žmoniškajame įsikūnijime Eibas nuolat jaučiasi svetimas tarp žmonių. Vis sako, kad jaučiasi nevietiniu, patekusiu į Žemę iš kažkokio kito pasaulio.

Eibas ne vienas toks. Daktarė Elen Bilings turi ne vieną klientą, kurie regresinės hipnozės metu pareiškia, kad yra įsitikinę nežemiškąja savo kilme ir paskirtimi, ir kad Žemėje randasi tik „laikinai".