Kosmoso Naujienos ir Tyrimai:

„Apollo“ misijos astronautai, skridę Mėnulio orbitoje, iš Žemės nematomoje palydovo pusėje dingus ryšiui su Žeme girdėjo keistą, nepaaiškinamą „muziką“. Tai nutiko likus keliems mėnesiams iki Neilo Armstrongo išsilaipinimo Mėnulio paviršiuje 1969 metais, tačiau informacija ilgą laiką buvo įslaptinta.

Žemė vystėsi labai rūsčioje kaimynystėje ir jai reikėjo galingų draugų pagalbos. Tai buvo ypatingai aktualu ankstyvomis Saulės sistemos formavimosi dienomis, per vadinamą stipraus bombardavimo fazę, kai asteroidai ir kometos pavertė šalia Saulės esantį regioną „ugnies zona“, rašo time.com.

Marsietiškų pareidolijų archyvas pasipildė dar vienu ypač tikroviškai atrodančiu eksponatu – marsaeigis "Opportunity" Raudonosios planetos smėlynuose nufotografavo ant smėlio besimėtantį "marsietišką pistoletą".

Įspūdingą ateivių medžiotojų laimikių kolekciją papildė naujas eksponatas – sarkofagas. Šį objektą, kaip ir daugelį kitų pažįstamus daiktus, gyvūnus ar augalus primenančių dalykų, ateivių medžiotojai pastebėjo marsaeigio „Curiosity“ atsiųstoje nuotraukoje.

Mokslininkai paprašė biologų išstudijuoti "įrodymus" dėl, egzistavimo Marse "gyvų beždžionių".

Vienas iš žinomiausių užsienio šalių ekspertas ufologijos srityje - Scott C. Waring, valandų valandas studijuojantis Marso paviršių, kurią pateikė NASA, apkaltino JAV kosmoso agentūrą "nuslėpta tiesa".
Jis pareiškė, kad NASA darbuotojai slepia įdomius faktus.

Kur Visata yra erdvesnė, laike ar erdvėje? Gali pasirodyti, kad toks klausimas yra nelogiškas, kaip galima kalbėti apie erdvesnį laiką ir lyginti jį su erdvesne erdve? Gal todėl šį klausimą geriau formuluoti kitaip – ką lengviau įsivaizduoti, mintimis aprėpti – Visatos egzistavimą laike ar jos į begalybę nutįstančią erdvę?

JAV Arizonos universiteto mokslininkai paskelbė aptikę įrodymų, kad anksčiau Marse egzistavo gyvybė. Tokią išvadą jie priėjo tyrinėdami NASA marsaeigio „Spirit“ duomenis.

Kovo mėnesio pradžioje prie Žemės priartės asteroidas 2013 TX68, kaip du vandens lašai primenantis kosminį kūną, įėjusį į istoriją Čeliabinsko meteorito vardu, praneša NASA. Meteoritas – dangaus kūnas, nukritęs ant žemės. Asteroidas – mažytė planeta, skriejanti elipsine trajektorija aplink Saulę.

Juodosios skylės – ne išimtis šiame sąraše. Daugeliu atžvilgių jos yra ekstremalūs objektai: nesuvokiamai stipri gravitacija, iškraipanti erdvę ir laiko tėkmę, dažnai didžiulės masės, ypatingai energingi aplink vykstantys procesai... Bet pabandykime jas įtalpinti į tam tikrus rėmus – atsakykime į klausimą, kokios yra ar gali būti juodųjų skylių masės ribos. Šiame tekste pristatysiu mažiausias, o sekančiame įraše – didžiausias įmanomas juodąsias skyles.

Šiandien moderniausiais teleskopais aprėpiame tokią Visatos dalį, kurioje priskaičiuojame apie 150 milijardų galaktikų. Kiekvienoje iš jų – apie kelis šimtus milijardų žvaigždžių.

Prieš keletą mėnesių žiniasklaidoje ir mokslinėje literatūroje pasirodė pranešimai apie žvaigždę KIC 8462852. Šis kodinis numeris žymi beveik pusantros Saulės masės žvaigždę, pakliuvusią į Keplerio misijos stebėjimų lauką.