Kosmosas:

Vieną dieną visos naujienos prasidės vienodai – link Žemės skrieja keliolikos kilometrų skersmens kūnas! Gyventi liko nedaug!

Spalio 10 d. Žemės apylinkėse apsilankė nekviestas svečias – net 2,5 km skersmens asteroidas 86666 (2000 FL10). Laimė, kosminis luistas pro Žemę praskriejo saugiu atstumu (apie 25 mln. km) ir nulėkė savais keliais.

NASA pranešimas apie Marso paviršiumi tekantį vandenį tapo svarbiausia mėnesio, o gal ir visų metų, žinia kosmoso entuziastams. Tačiau vandens yra ne tik Žemėje ir Marse – gyvybei tinkamas sąlygas gali turėti ir daugiau Saulės sistemos kūnų.

Kai gimtojoje Žemės planetoje reikalai atrodo kuo toliau, tuo trapesni, gal stabiliau yra kosmose? Jei ne visoje neaprėpiamoje visatos platybėje, tai bent kamerinėje mūsiškės Saulės sistemoje, kur aplink geltonąją žvaigždę zvimbia 8 planetos ir 5 nykštukinės jų kolegės su palydovais, asteroidai, kometos, meteoritai, įvairios tarpplanetinės dulkės, dujos ir dar galai žino kas.

Žinia, kad ant Marso paviršiaus gali būti skysto vandens, ir vėl paskatino nekantrias spėliones, jog visatoje esame ne vieni. Dabar vis drąsiau klausiama, kada aptiksime gyvybę už Žemės ribų.

Žiniasklaida kartkartėmis vis praneša apie pagerintą tolimiausios žinomos galaktikos rekordą. Taip skverbiamės vis gilyn į Visatos praeitį – matome galaktikų atvaizdus iš laikų, kai Visatai buvo 800 milijonų metų, 700 milijonų, 650 milijonų... Ir tai dar greičiausiai ne pabaiga.

Mokslininkai patvirtino, kad tamsios dėmės Marso paviršiuje yra sukeltos skysto vandens. Toks atradimas gerokai padidina tikimybę Raudonojoje planetoje rasti ir gyvybę, skelbia BBC.

Aukštos raiškos Marso paviršiaus nuotraukas tyrinėjantys internautai pastebėjo dar vieną neįprastą objektą: ant vienos kalvos tvarkingai išsidėsčiusius didžiulius akmenis. Jie primena garsųjį Stounhendžą – vieną svarbiausių priešistorinių statinių Europoje, pietinėje Anglijoje.

Kodėl žmonės iki šiol nekolonizuoja Mėnulio? Svarbiausia priežastis yra agresyvi išorinė aplinka - šaltis, kosminė radiacija ir meteoritų pavojus. atrodo, kad mokslininkams pavyko sugalvoti, kaip padaryti saugų būsimų kolonistų gyvenimą.

Marijampolietė paryčiais danguje užfiksavo keistus darinius. Ankstų ketvirtadienio rytą, dar neprašvitus, Marijampolės gyventoja danguje pastebėjo neįprastai žibantį objektą. Dar įdomiau tai, kad jis buvo matomas ne vieną valandą.

Teraformavimas – tai gyvybei netinkamos planetos pavertimas gyvybei tinkama. Mokslinės fantastikos žanro literatūroje netrūksta kūrinių apie Marso teraformavimą. Ko verta vien Kimo Stanley Robinsono „Marso“ trilogija.