Kosmoso Naujienos ir Tyrimai:

Staigūs šalčiai, siaubingi karščiai ir potvyniai. Saulė verčia ruoštis viskam. Britų ir amerikiečių tyrėjai iš Readingo universiteto ištyrė pastarųjų 400 metų Saulės stebėjimus, palygino su naujausiais duomenimis ir priėjo prie išvados, kad stovime ant eilinio Saulės magnetinio aktyvumo minimumo slenksčio.

Naudodami La Silla observatorijoje Čilėje esantį 3,6 metro skersmens teleskopą, astronomai pastebėjo saulės sistemą labai panašią į mūsiškę. Tiesa, skirtingai nei mūsų draugiška žvaigždė, tos sistemos saulė jau spėjo sunaikinti dalį aplink ją skriejančių planetų.

Tas pats mįslingasis 6 laipsnių posvyris. Tie 6 laipsniai – tai Saulės ašies posvyrio su ekliptikos plokštuma kampas. Iki šiol ši keista anomalija nebuvo paaiškinta. Tačiau naujuose skaičiavimuose įvedus dar neatrastos 9-osios planetos kintamąjį, viskas stoja į savo vietas. Panašu, kad turime dar vieną rimtą argumentą dar nežinomos Saulės sistemos milžinės naudai.

Žvaigždės slepia daug netikėtų dalykų. 2007 metais, stebėdami Banginio žvaigždyno žvaigždę Mirą, kuri mokslui žinoma jau daugiau kaip 400 metų, astronomai staiga atrado netikėtą dalyką. Pasirodo, už šios raudonosios gigantės driekiasi didžiulė kometos tipo uodega. Tiesa, ji kiek geriau įžiūrima tik ultravioletiniu diapazonu. Ši uodega tęsiasi apie 13 šviesmečių, o tai tris kartus daugiau nei Saulės atstumas iki Kentauro Proksimos žvaigždės. Kas dešimt metų Mira praranda tiek dujinių medžiagų, kiek iš viso sveria Žemė. Iš šios per pastaruosius 30 tūkstančių metų išmestos medžiagos būtų galima sulipdyti bent devynias tokias planetas kaip Ju

Supermasyvios juodosios skylės galaktikų centruose didžiąją laiko dalį yra neaktyvios – į jas medžiaga krenta labai lėtai. Bet kartais pro jas pralekia žvaigždė, kurią juodosios skylės gravitacija suardo į gabaliukus. Tie gabaliukai, krisdami į juodąją skylę, sukuria charakteringą žybsnį.

Visatoje netrūksta nežinomų ir nesuvokiamų dalykų. Nuo juodųjų skylių iki egzotiškų planetų, mokslininkai dar turi daug ką paaiškinti. Tačiau pastaruoju metu viena mįslė ypač sudomino astronomus: tai mistiniai signalai danguje, vadinami greitaisiais radijo bangų žybsniais (pliūpsniais).

Astronomai ne vieną dešimtmetį analizuoja visus žmonijai suprantamus signalus iš kosmoso, ieškodami protingos gyvybės ženklų, tačiau bergždžiai. Sužinoti, ar mes Visatoje vieni, gali padėti naujas metodas, sumanytas pagal pačios žmonijos planus.

Buvęs „Microsoft“ vyriausiasis technologas apkaltino NASA klaidingai įvertinus daugiau nei 157 tūkst. netoli Žemės skriejančių asteroidų dydį.

Paralelinių pasaulių idėja, kažkada laikyta fantastine, dabar tarp mokslininkų įgyja pripažinimą – bent jau tarp fizikų, kurie mėgsta siūlyti protu nesuvokiamas idėjas. Tiesą sakant, yra net per daug potencialių paralelinių pasaulių. Fizikai pasiūlė keletą „multivisatos“ formų, kurių kiekvienos egzistavimą numato skirtingi fizikos dėsnių aspektai.

Ar mūsų Visata yra unikali? Pradedant moksline fantastika ir baigiant moksliniais faktais, sklando spėlionės, kad be mūsų Visatos gali būti ir kitų visatų, kai šiame gyvenime priimti sprendimai įvyksta alternatyviose realybėse.

Skystuoju kuru varomos raketos šiais laikais nėra naujiena, tačiau prieš 90 metų tai buvo visiškai nežinomas dalykas. 1926 metų kovo 16 dieną buvo paleista pirmoji skystuoju kuru varoma raketa, kurią sukūrė raketų mokslo pionierius Robertas Goddardas.