Mokslininkai patvirtino antrosios Žemės egzistavimą

Šveicarų mokslininkai teigia, kad Proksima B - arčiausiai Saulės sistemos esanti egzoplaneta - savo savybėmis ir dydžiu turi būti panaši į Žemę bei joje turi būti vandens atsargų, o tai labai padidina tikimybę, kad šioje planetoje gali egzistuoti gyvybė.

Arčiausiai Saules sistemos esanti planeta panaši į Žemę ir joje yra vandens

Kaip rašo Berno (Šveicarija) universiteto mokslininkas Janas Alibertas žurnale „Astronomy & Astrophysics“ išspausdintame straipsnyje, mokslininkams pavyko atkurti planetų, panašių į Proksima, bei kitų pastaraisiais metais atrastų planetų savybes.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad planetos, kurios skrieja nedideliu atstumu aplink žvaigždes raudonąsias nykštukes, paprastai būna nedidelės. Jų skersmuo siekia nuo 0,5 iki 1,5 Žemės skersmens. Jos savo dydžiu, greičiausiai, yra artimos Žemei", - teigia mokslininkas.

Tokią išvadą Alibertas su savo kolega Viljamu Bencu padarė, analizuodami dviejų nedidelių 2016-ais metais atrastų planetų - TRAPPIST-1 ir Proksima B -potencialias savybes. Tyrinėtojai pasakoja, kad abi planetos skrieja aplink nedideles raudonąsias nykštukes ir, manoma, turi masę ir savybes, panašias į Žemės. Mokslininkams kilo mintis, kad panašių žvaigždžių, kurios sudaro daugumą Paukščių Tako „gyventojų", planetos pasitaiko labai dažnai ir jos, greičiausiai, bus pirmieji pasauliai, kuriuose žmonės ateityje aptiks nežemiškąją gyvybę.

Tas faktas, kad Keplerio teleskopu per pastaruosius dvejus veikimo metus šalia raudonųjų nykštukių nepavyko aptikti stambesnių planetų, mokslininkams pasufleravo mintį, kad šalia tokių žvaigždžių susiformuoja daugiausia į Žemę panašūs dangaus kūnai, kurie gyvybei labiau tinkami, nei panašūs į šaltąjį Neptūną ar milžiniškas dujines planetas.

Mokslininkai sukūrė aplink tipinę raudonąją nykštukę skriejančios planetos kompiuterinį modelį. Skaičiavimai parodė, kad dauguma planetų, užgimstančių prie nedidelių žvaigždžių, iš tiesų turi santykinai nedidelę masę ir savo savybėmis primeną Žemę bei kitas uolėtas planetas. Dar daugiau, Aliberto ir Benco modelis rodo, kad beveik visose tokiose planetose turi būti nemažai vandens - apie 90 % jų masės sudaro tvirtos uolienos, o 10 % - vandenynai.

Gana didelė tikimybė, kad TRAPPIST-1 planeta, nuo mūsų nutolusi vos 40 šviesmečių atstumu, ir Proksima B yra savotiški Žemės „an-trininkai“. Nedidelės planetos netoliese raudonųjų nykštukių yra pačios realiausios vietos, kuriose gali būti gyvybė. Mokslininkai tvirtina, kad šių planetų stebėjimą reikia ne tik tęsti, bet ir žymiai išplėsti.

Priminsime, jog 2016-ųjų metų rugpjūčio mėnesį britų astronomai aptiko arčiausiai Saulės sistemos esančią egzoplanetą, panašią į Žemę ir tinkančią gyvybei.

Žurnale „Nature“ rašoma, kad ši planeta - tai Proksima B, kuri skrieja apie Kentauro Proksimos žvaigždę. Karalienės Marijos universiteto (Londonas) mokslininkų grupė, kuriai vadovauja Giljemas Anglada Eskuda, padarė išvadą, kad kalbama apie artimiausią Žemei planetą, kurioje vienokia ar kitokia forma gali egzistuoti organinė gyvybė.

„Gera naujiena yra tai, kad planeta yra gana arti. Nedidelis atstumas iki planetos - ne tik malonus momentas, bet ir išsipildžiusi astronomų, norinčių tęsti objekto stebėjimą, svajone", - teigia darbo bendraautorius Angsgaras Reinersas.

Jo žodžiais, tai ne tik artimiausia atrasta Žemės tipo planeta, bet, ko gero, artimiausia planeta už Saulės sistemos ribų tarp tų planetų, kurios jau atrastos ar dar bus atrastos. „Kentauro Proksima yra arčiausiai Saulės sistemos esanti žvaigždė, atitinkamai jos planetos irgi yra arčiausiai Saulės sistemos", - paaiškino Anglada Eskuda.

Proksima B yra vos 4,2 šviesmečio atstumu nuo Saulės sistemos arba 266 tūkstančius karto toliau nei atstumas tarp Žemės ir Saulės. Iki šiol buvo laikoma, kad arčiausiai mūsų esančios planetos skrieja aplink raudonąją nykštukę TRAPPIST-1.