Mokslininkai teigia, kad nežemiška gyvybė gali būti atrasta iki 2026-ųjų

Gyvybės egzistavimas kitoje planetoje galėtų būti įrodytas jau 2026 metais, o taip nutiktų dėka naujo teleskopo, galinčio aptikti gyvų sustvėrimų paliktus pėdsakus.

Ohajo valstijos universiteto atliktas tyrimas rodo, kad NASA James Webb kosminis teleskopas gyvybės pėdsakus kitose planetoje galėtų aptikti per greičiau nei 60 valandų.

Absolventė Caprice Phillips sakė, kad jos tyrimo rezultatai rodo, kad realistiškai gyvybės ženklus kitoje planetoje galima rasti per artimiausius 5–10 metų.

Philips apskaičiavo, kad spalį paleidus James Webb kosminį teleskopą, jis vos po kelių orbitų galėtų pagrįstai aptikti amoniako pėdsakus aplink dujines nykštukines planetas.

© NASA 

Nei viena iš šių superžemių ar minineptūnų neegzistuoja mūsų Saulės sistemoje, dėl to mokslininkams yra sudėtinga nustatyti ar jų atmosferose yra amoniako ir kitų potencialių gyvų sutvėrimų paliktų ženklų.

Phillips su savo komanda modeliavo, kaip James Webb instrumentai reaguotų į skirtingus debesis ir atmosferines sąlygas dujinėje nykštukinėje planetoje.

Tada jie parengė reitinguotą sąrašą, kur teleskopas turėtų ieškoti gyvybės, taip sukuriant galimą pirmųjų stebėjimų taikinių rinkinį.

Phillips sakė: „Žmonija svarstė klausimus: ar mes vieni? Kas yra gyvybė? Ar kitur egzistuoja gyvybė panaši į mus? Mano tyrimas rodo, kad pirmą kartą mes turime mokslines žinias ir technologines galimybes realistiškai pradėti ieškoti atsakymų į šiuos klausimus.“

Yra keletas skirtingų rūšių planetų, kurių Saulės sistemoje nėra, įskaitant superžemes, karštuosius Jupiterius, karštuosius Saturnus ir minineptūno pasaulius.

Šis paskutinysis tipas, dar žinomas kaip dujinės nykštukės arba tranzitinės planetos, yra mažesnės už Neptūną, tačiau savo atmosfera ir temperatūra primena užšalusį pasaulį.

Tai yra dujų planeta, kurios uolėtą šerdį supa storas vandenilio, helio ir kitų chemikalų gaubtas, kurio spindulys yra maždaug keturis kartus didesnis už Žemės.

Dėl už Žemės stipresnės gravitacijos, šių egzoplanetų klasė gali išlaikyti nemažą atmosferą, kurioje vyrauja vandenilis, o tai gali palaikyti ateivišką gyvybę.

© ESA/Hubble, M. Kornmesser 

James Webb kosminis teleskopas šių metų pabaigoje pateiks precedento neturinčių įžvalgų apie dujinių nykštukinių planetų atmosferinę sudėtį.

Taikinyje atsidūrusių pasaulių atmosferos turi visiškai kitokią chemiją nei apgyvendintos, Žemę primenančios planetos su oksiduojančia atmosfera.

Savo tyrimo metu Phillips tyrė potencialaus amoniako, biologinio pėdsako, aptinkamumą septynių potencialiai gyvenamų dujinių nykštukinių planetų atmosferose. Tai rėmėsi skirtingų instrumentų, kurie veiks James Webb kosminiame teleskope, naudojimu.

„Mes naudojame atvirojo kodo „petitRADTRANS“ ir „PandExo“ paketus, kurių pagalba modeliuojame planetų atmosferas ir imituojame James Webb kosminio teleskopo stebėjimus,“ – sakė ji.

Jie apsvarstė skirtingus scenarijus, keisdami debesų sąlygas, vidutinį molekulinį svorį ir amoniako maišymosi santykius.

Tai leido apibrėžti matą, kuriuo būtų galima kiekybiškai įvertinti aptikimo reikšmingumą ir leistų pateikti reitinguotą stebėjimų sąrašą biologinių pėdsakų paieškoms dujinėse nykštukinėse planetose.
Paprastai, dėl foninio „triukšmo“, yra sudėtinga ieškoti mažų amoniako molekulių storoje vandenilio atmosferoje, paaiškino Phillips.

„Tyrimas rodo, kad biologinių pėdsakų paieška šiuo metu yra įmanoma pagrįstai investavus James Webb kosminio teleskopo laiką,“ – sakė ji.

Su maždaug dešimčia saulės orbitų, mokslininkai turės pakankamai duomenų iš James Webb teleskopo, kad galėtų pasakyti ar dujinėje nykštukėje egzistuoja nepažinta gyvybė.

James Webb kosminis teleskopas nebus Žemės orbitoje, kaip Hablo kosminis teleskopas, jis iš tiesų skries Saulės orbitoje, už maždaug 1 milijono mylių nuo Žemės.

Atradimai buvo paskelbti „American Physical Society“

Tekstas perpublikuojamas iš Gismeteo.lt