Pasaulio naujienos kitaip... gamta, sveikata, medicina:

Apie tai vertėtu pagalvoti! Labai vertinga informacija! nepraleiskite! Vitaminas D yra vienas iš svarbiausių mūsų sveikatai maistinių medžiagų - tai labai svarbu, nes jo nebuvimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Greitas šiuolaikinio gyvenimo tempas, darbas patalpose, nebuvimas gryname ore sukelia vitamino D trūkumą.

Šis augalas dar vadinamas "Dievo dovana". Esate girdėję, kad šis augalas yra "vaistas nuo visų ligų"?

Turėtumėte tai išbandyti! Natūralus gydymas. Pasigaminkite natūralias sultis kurios padės sumažinti šlapimo rūgšties kiekį jūsų organizme, taip išvengsite tolesnių komplikacijų

Visuomenėje vis dar diskutuojama apie vegetarizmo, veganizmo bei žaliavalgystės (augalinės mitybos) naudą: vyrauja įsitikinimas, kad tokia mityba nesuteikia reikalingos energijos kiekio, o kompensuoti mėsos nėra kuo.

Dabar jau seniai pamiršta ir apie tai primena tik įrašas vasario 3 dienos kalendoriaus lapelyje, tačiau nuo seno lietuviai šią dieną šventindavo linus. Tikėta, kad tai padės prišaukti gerą kitų metų derlių. Kad ir kaip būtų buvę, linai vertinami iki šių laikų. Ne tik todėl, kad juos būtų galima laikyti nacionaliniu Lietuvos augalu. Linų sėmenys ir iš jų spaudžiamas aliejus yra be galo naudingas sveikatai. Norite sužinoti kuo? Skaitykite toliau!

Visi yra bent viena ausimi girdėję, kad maistas vienaip ar kitaip veikia odos būklę. Ir nors dėl šio reiškinio vis dar verda diskusijos, yra ne vienas realus pavyzdys, kaip pakoreguota mityba padėjo atsikratyti odos problemų.

Riebalai yra labai svarbi mitybos dalis, tačiau šiandieną žmonės vartoja "blogus" riebalus, kurie kenkia sveikatai ir normalioje visuomenėje privalėtų būti uždrausti. Patys pavojingiausi ir vieni labiausiai vartojamų riebalų yra hidrogenizuoti riebalai (margarinas, tepieji mišiniai).

Tymų protrūkis tęsiasi visame pasaulyje, o didžiausias jis – Rumunijoje, kur nuo 2016 m. susirgo daugiau kaip 3 tūkst. žmonių ir 17 vaikų mirė. Specialistai tai sieja su augančių neskiepytų žmonių skaičiumi, o apklausos rodo, kad europiečiai yra tarp labiausiai abejojančių skiepais. „Prancūzija yra skeptiškiausia, po jos – Italija ir Rytų Europos šalys. Dirbu šioje srityje jau 15 metų ir galiu pasakyti, kad tai globali problema“, – sako antropologė Heidi Larson iš Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos.