Kosmosas:

Kai žvaigždė išdegina savo kurą ir pasiekia paskutinę gyvavimo stadiją, ji kolapsuodama nusimeta išorinius sluoksnius ir šio sprogimo metu trumpam tampa ryškiausiu objektu visoje galaktikoje. Tokių sprogimų astronomai yra užfiksavę ne vieną ir ne du, bet šis įvykis ypatingas: mokslininkai prognozavo, kur ir kada toks žybtelėjimas įvyks.

Planetos elitas planuoja pabėgti į Marsą, o žemės gyventojai bus pasmerkti mirti nuo karo nuniokotoje planetoje.

Praėjusiais metais mokslo bendruomenėje buvo svarbių įvykiu – Didysis Hadronų greitintuvas paleistas visu pajėgumu, mokslininkai atrado įrodymų apie skystą vandenį Marso paviršiuje, taip pat gausybę naujų egzoplanetų... Kitąmet atradimų tikimasi dar daugiau.

Tolimi palydovai, asteroidai ir už Plutono esantys objektai dar turi būti ištirti ir kol kas negalime prognozuoti, ką ten surasime, tačiau kai kurie mokslininkai neabejoja, kad gyvybė už mūsų planetos ribų privalo egzistuoti.

Google Map, suteikia galimybę virtualiai keliauti po Raudonąja planetą ir tokiose kelionėse galim aptikti labai keistus ir įdomius objektus. Kaip pavyzdys požeminis bunkeris.

Kaip pranešė ekspertai, ši planeta, savo dydžių viršija Jupiterį, kuri prieš milijoną metų tapo dinozaurų išnykimo priežastimi, o dabar vėl artėja prie mūsų planetos. Internete pasirodė "planetos-žudikės" nuotraukos, kuri keturis kartus didesnė už dujų milžiną.

NASA mokslininkai, užsiimantys kosmose objektų stebėjimu, kurie juda link žemės, kalbėjo apie asteroidą, kuris gali sukelti mūsų planetoje eilę nelaimių.

Remdamiesi Saulės savybėmis ir astronominių stebėjimų duomenimis, mokslininkai pareiškė, kad mūsų žvaigždė gali spjauti ir superžybsnių, kurie yra tūkstančius kartų galingesni už tuos, kuriais ji svaidosi dabar.

Žemėje išsivystė gyvybė, kuri tapo technologiškai pažangi ir šiuo metu ieško kitų protingų būtybių galaktikoje. Problema ta, kad iki šiol jokių rimtesnių ateivių egzistavimo įrodymų žmonijai taip ir nepavyko rasti – kodėl?

Astronomai neslepia esantys pasimetę: jie pirmą kartą užfiksavo dvigubą greitųjų radijo bangų pliūpsnį (angl. Fast Radio Burst, FRB). Jau paprasti FRB signalai – tikra retenybė ir iki šiol jų kilmė nėra paaiškinta. Dvigubas FRB įneša dar daugiau painiavos: jis paneigia daugelį iki šiol siūlytų paaiškinimų.

NASA planuoja skirti 100 mln. dolerių mobilaus roboto su lanksčiais čiuptuvais galimybių tyrimams. Jo pagalba būtų tiriamas Jupiterio palydovas Europa bei kiti dangaus kūnai, kuriuose gali būti požeminių vandens telkinių. Neseniai mokslininkai spėja, kad paslaptingos tamsios dėmės Europoje gali būti įprastine jūros druska.