Kosmosas:

Kovo mėnesio pradžioje prie Žemės priartės asteroidas 2013 TX68, kaip du vandens lašai primenantis kosminį kūną, įėjusį į istoriją Čeliabinsko meteorito vardu, praneša NASA. Meteoritas – dangaus kūnas, nukritęs ant žemės. Asteroidas – mažytė planeta, skriejanti elipsine trajektorija aplink Saulę.

Juodosios skylės – ne išimtis šiame sąraše. Daugeliu atžvilgių jos yra ekstremalūs objektai: nesuvokiamai stipri gravitacija, iškraipanti erdvę ir laiko tėkmę, dažnai didžiulės masės, ypatingai energingi aplink vykstantys procesai... Bet pabandykime jas įtalpinti į tam tikrus rėmus – atsakykime į klausimą, kokios yra ar gali būti juodųjų skylių masės ribos. Šiame tekste pristatysiu mažiausias, o sekančiame įraše – didžiausias įmanomas juodąsias skyles.

Šiandien moderniausiais teleskopais aprėpiame tokią Visatos dalį, kurioje priskaičiuojame apie 150 milijardų galaktikų. Kiekvienoje iš jų – apie kelis šimtus milijardų žvaigždžių.

Prieš keletą mėnesių žiniasklaidoje ir mokslinėje literatūroje pasirodė pranešimai apie žvaigždę KIC 8462852. Šis kodinis numeris žymi beveik pusantros Saulės masės žvaigždę, pakliuvusią į Keplerio misijos stebėjimų lauką.

Prieš keletą dienų žiniasklaidoje nuvilnijo pranešimas, jog atrasta devinta planeta Saulės sistemoje. Daug kartų buvo pakartota, kad tai – ne Plutonas. Planeta yra žymiai toliau ir gerokai masyvesnė, Neptūno dydžio. Bet ar tikrai ji atrasta, kaip tas atradimas padarytas ir ką tai reiškia mums apskritai?

Panašu, kad Saulės sistema turi devintąją planetą. Trečiadienį du mokslininkai pateikė įrodymų, kad iki šiol nepastebėta beveik Neptūno dydžio planeta apsisuka aplink Saulę kas 15 tūkst. metų. Mokslininkai teigia, kad ankstyvoje Saulės sistemos kūrimosi stadijoje milžiniška planeta buvo išstumta iš planetų formavimosi regiono šalia Saulės ir atsidūrė pakraštyje, skelbia sciencemag.org.

Mokslininkai atrodo išsiaiškino, iš kur galėjo atsirasti "sraigė", paliekanti išspaudimo žymes ant ledinio plokščiakalnio Plutono, ir ką ji galėtų reikšti iš tikro.

Ufologai vėl aptiko Marse nežemiškos civilizacijos požymius, nors tikriausiai ten lankėsi žmonės, kadangi rasti numeriai 58. Tokie pat skaičiai buvo rasti ir Mėnulyje. Tyrinėjant abi planetas internete, naudojant "Google" paslauga, Sandra Jelena Andrade atrado Marse pirmus skaičius 58.

Pirmojoje straipsnio dalyje trumpai papasakojau apie žmonijos norą surasti panašių į save ir prie kokių kurioziškų „atradimų“ tai privedė. Taip pat pristačiau kelis fundamentalius gyvybės požymius, kuriais remiantis bandoma klasifikuoti už Saulės sistemos ribų esančias planetas kaip tinkamas ar netinkamas gyvybei.

Turbūt vienas iš svarbiausių egzistencinių klausimų, į kuriuos bandė ir tebebando atsakyti žmonija, yra „ar mes vieniši Visatoje?“. Kol kas vienareikšmiško atsakymo nesulaukėme, nors bandymų būta, ir ne vieno.

Ta antroji "Saulė" negali būti Mėnulis, nes Mėnulis tuo metu irgi buvo danguje, tik gerokai atokiau nuo Saulės – keistą reiškinį užfiksavusi moteris objektyvą filmuodama atgręžė ir į Mėnulį. Taigi, virš Saulės tąsyk buvo matomas tikrai ne Mėnulis. O tai kas tada? Nibiru?