Kosmosas:

Marso paviršiuje yra druskų, vadinamų perchloratais. Dabar laboratoriniais bandymais nustatyta, kad jų egzistavimas gerokai sustiprina ultravioletinės spinduliuotės pražūtingą poveikį bakterijoms.

Jau praėjo pusė amžiaus, kai žmonės pradėjo įsisavinti kosmosą. Tačiau ir po pusės amžiaus jis lieka mažai pažinta teritorija. Tai patvirtina paslaptingi siurprizai, nutikę kosmoso platybėse, apie kuriuos nėra informacijos oficialiuose šaltiniuose.

Šveicarų mokslininkai teigia, kad Proksima B - arčiausiai Saulės sistemos esanti egzoplaneta - savo savybėmis ir dydžiu turi būti panaši į Žemę bei joje turi būti vandens atsargų, o tai labai padidina tikimybę, kad šioje planetoje gali egzistuoti gyvybė.

Prieš porą valandų NASA paskelbė, kad aptiko septynias Žemės dydžio planetas prie vienos žvaigždės. Žvaigždė, kodiniu pavadinimu TRAPPIST-1, naujienose minima ne pirmą kartą: pernai buvo paskelbta apie trijų uolinių planetų aptikimą greta jos.

Staigūs šalčiai, siaubingi karščiai ir potvyniai. Saulė verčia ruoštis viskam. Britų ir amerikiečių tyrėjai iš Readingo universiteto ištyrė pastarųjų 400 metų Saulės stebėjimus, palygino su naujausiais duomenimis ir priėjo prie išvados, kad stovime ant eilinio Saulės magnetinio aktyvumo minimumo slenksčio.

Naudodami La Silla observatorijoje Čilėje esantį 3,6 metro skersmens teleskopą, astronomai pastebėjo saulės sistemą labai panašią į mūsiškę. Tiesa, skirtingai nei mūsų draugiška žvaigždė, tos sistemos saulė jau spėjo sunaikinti dalį aplink ją skriejančių planetų.

Tas pats mįslingasis 6 laipsnių posvyris. Tie 6 laipsniai – tai Saulės ašies posvyrio su ekliptikos plokštuma kampas. Iki šiol ši keista anomalija nebuvo paaiškinta. Tačiau naujuose skaičiavimuose įvedus dar neatrastos 9-osios planetos kintamąjį, viskas stoja į savo vietas. Panašu, kad turime dar vieną rimtą argumentą dar nežinomos Saulės sistemos milžinės naudai.

Žvaigždės slepia daug netikėtų dalykų. 2007 metais, stebėdami Banginio žvaigždyno žvaigždę Mirą, kuri mokslui žinoma jau daugiau kaip 400 metų, astronomai staiga atrado netikėtą dalyką. Pasirodo, už šios raudonosios gigantės driekiasi didžiulė kometos tipo uodega. Tiesa, ji kiek geriau įžiūrima tik ultravioletiniu diapazonu. Ši uodega tęsiasi apie 13 šviesmečių, o tai tris kartus daugiau nei Saulės atstumas iki Kentauro Proksimos žvaigždės. Kas dešimt metų Mira praranda tiek dujinių medžiagų, kiek iš viso sveria Žemė. Iš šios per pastaruosius 30 tūkstančių metų išmestos medžiagos būtų galima sulipdyti bent devynias tokias planetas kaip Ju

Supermasyvios juodosios skylės galaktikų centruose didžiąją laiko dalį yra neaktyvios – į jas medžiaga krenta labai lėtai. Bet kartais pro jas pralekia žvaigždė, kurią juodosios skylės gravitacija suardo į gabaliukus. Tie gabaliukai, krisdami į juodąją skylę, sukuria charakteringą žybsnį.

Visatoje netrūksta nežinomų ir nesuvokiamų dalykų. Nuo juodųjų skylių iki egzotiškų planetų, mokslininkai dar turi daug ką paaiškinti. Tačiau pastaruoju metu viena mįslė ypač sudomino astronomus: tai mistiniai signalai danguje, vadinami greitaisiais radijo bangų žybsniais (pliūpsniais).

Astronomai ne vieną dešimtmetį analizuoja visus žmonijai suprantamus signalus iš kosmoso, ieškodami protingos gyvybės ženklų, tačiau bergždžiai. Sužinoti, ar mes Visatoje vieni, gali padėti naujas metodas, sumanytas pagal pačios žmonijos planus.