Kosmosas:

Mes stovime prie mokslinių ankstyvojo Visatos vystymosi periodo tyrimo slenksčio. Vos prieš dešimtį metų apie tai buvo galima tik pasvajoti". (Daktaras Markas Makinonas, Šiaurės Amerikos ALMA projekto prie Nacionalinės radijo astronominės observatorijos Šarlotsvilyje, Virginijos valstija, JAV, vadovas).

Europos kosmoso agentūra ESA planuoja Mėnulyje įrengti miestelį, kuriame dirbantys mokslininkai ir astronautai užsiimtų kosmoso tyrimais. Stotis natūraliame Žemės palydove taptų pamaina šiuo metu aplink planetą zujančiai Tarptautinei kosminei stočiai. Pirminės šios bazės iliustracijos labai primena miestelį iš vaikams skirto serialo „Teletabiai“.

Nelabai seniai astronomai sulaikę kvapą stebėjo, kaip juodoji skylė sunaikino visą planetą.

Nors Saulės sistemoje oficialiai yra 8 planetos, šis realiai egzistuojantis ir Tarptautinės astronomų sąjungos pripažintas dangaus kūnas kartais vadinamas dešimtąja Saulės sistemos planeta. Ne mažiau įdomu ir tai, jog jis yra laikomas didesniu ir sunkesniu už šią vasarą astronomijos pasaulį prikaustysiantį 9-ąjį didžiausią Saulės sistemos objektą Plutoną. Taigi, kas tas 10-asis? Ar 10-oji?

Astronomai džiūgauja. Jiems pavyko atrasti tolimą planetų sistemą, kuri primena mūsų pačių Saulės sistemą, kai ši buvo ką tik susiformavusi. Atrastosios planetų sistemos centre esanti tolimoji žvaigždė yra maždaug 15 milijonų metų senumo. Pasak astronomų, ši žvaigždė itin primena artimiausią Žemei žvaigždę – Saulę, kai ji buvo panašaus amžiaus.

Netrukus po Saulės sistemos susikūrimo, čia tvyrojo siaubingas chaosas. Netgi po to, kai susiformavo planetos, kosminių šiukšlių tankis buvo toks didelis, kad dažni ir stiprūs asteroidų smūgiai ne kartą supurtė besiformuojančią Žemės plutą. Bet po intensyvios kosminio bombardavimo fazės, asteroidų smūgiai maždaug prieš 4,1-3,8 mlrd. metų praretėjo. Bet tik santykinai, rašo arstechnica.com.

NASA zondas „Dawn“ dar labiau priartėjo prie nykštukinės planetos Cereros ir į Žemę atsiuntė iš beprecedenčio artumo darytų Cereros paviršiaus fotografijų. Gluminantys šviesuliai iš ten niekur nedingo. Ir nors jie nuotraukose matomi gerokai aiškiau, įminti jų mįslės tai nepadėjo. Veikiau priešingai: iš arčiau nufotografuotos ryškios šviesos dėmės mokslininkams užminė naujų mįslių.

Jasonas Hanteris, vienas iš fotografijų Marse tyrinėtojų. Viename iš paveikslėlių pastebėjo paslaptinga objektą, primenantį siluetą į ateivį. Ar tai įrodymas, kad Raudonojoje planetoje egzistuoja protingos gyvybės formą, ar tik prasta nuotraukos kokybė. Paliekame spręsti jums. Tačiau, Jasonas yra įsitikinęs, kad ten yra gyvas padaras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pastatyti rusišką kosminę sutartį. Apie tai antradienį pranešė Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas. Jau šią savaitę prezidentui bus pristatytas kosmonautikos plėtros planas“, – teigė D.Rogozinas.

Amerikiečių mokslininkams nepavyko aptikti svetimų civilizacijų pėdsakų šimtuose milijonų galaktikų infraraudonųjų spindulių (IS) WISE teleskopo duomenyse. Dar 7-e dešimtm. F. Daisonas rašė, kad civilizacijos veikla turi atsispindėti šiluminiu spinduliavimu, kurio bangos ilgiai artimi vidutiniam IS spektrui. Tada, labai išsivysčiusios civilizacijos, kolonizavusios visą galaktiką, tas spinduliavimas turėtų būti gana stiprus.

Ar ga­li­ma pe­rei­ti kiau­rai per juo­dą­ją be­dug­nę, o kirm­grau­žos – bū­ti su­kur­tos atei­vių ci­vi­li­za­ci­jos, kaip pa­ro­dy­ta fil­me „In­ter­stell­ar“? Kas ben­dro tarp neu­tro­ni­nės žvaigž­dės ir juo­do­sios be­dug­nės? Kaip bu­vo at­ras­tos neu­tro­ni­nės žvaig­ždės ir ar ga­li eg­zis­tuo­ti Sau­lės sis­te­mos pa­kraš­čiuo­se dar vie­na di­de­lė ak­me­ni­nė pla­ne­ta? Apie tai ir dar daug ką mums pa­pa­sa­ko­jo žy­mus as­tro­fi­zi­kas Ser­ge­jus Po­po­vas.

Gyvybės atsiradimas Žemėje – viena iš didžiausių mįslių, kurią įminti siekia viso pasaulio mokslininkai. Nagrinėdami kosmoso platybes jie siekia atrasti ženklus, kurie palengvintų gyvybės paslapties įminimą. dvigubų anglies žiedų, vadinamų kvinolonais. Astronomai koncentravo savo paieškas ties erdvėmis tarp žvaigždžių, dar kitaip pavadinamomis tarpžvaigždine terpe. Tačiau iki šiol niekas taip ir neišnagrinėjo pačių žvaigždžių aplinkos, kuri galėtų nulemti anglies žiedų struktūrų formavimąsi.

Kosminė agentūra NASA pagaliau viešai pristatė savo projektą, kuris turėtų būti vainikuotas kelione į Marso planetą. Naujoji kosminė raketa, kuri skraidins žmones į Mėnulį, turėtų tapti didžiausia kada nors pagaminta raketa žmonijos istorijoje.

Atmosferos fiziko Josepho Dwyer'io ir jo kolegų stebėti procesai audros debesyje negali būti paaiškinti jokiais šiuolaikiniam mokslui žinomais procesais. Kai specialus J. Dwyerio lėktuvas pasuko pavojingu maršrutu – tiesiai į grėsmingą audros debesį – paaiškėjo neįtikėtinas dalykas. Pasirodo, mokslininkas įskriejo ne tik į audros epicentrą, bet ir į... nepaaiškinamą antimedžiagos telkinį. Gluminančią istoriją nušviečia žurnalas "Nature".

Mokslininkai dar nepaaiškino pirmųjų ateiviškų žybsnių Cereroje, o jos orbitoje dirbantis zondas "Dawn" užfiksavo naujų. Tiesa, iš kur kas arčiau. Tai, kas anksčiau buvo matoma kaip pora ryškių šviesos šaltinių, dabar atrodo kaip į grupę susispietusių smulkesnių šviesos šaltinių telkinys.