Kosmosas:

Internete pastaruoju metu didelio susidomėjimo sulaukė straipsniai apie Žemei gresiančią katastrofą: neva antroje rugsėjo pusėje į mūsų planetą rėšis milžiniškas asteroidas ar kometa. NASA tai vadina pramanu – mokslininkai tikina, kad Žemei artimiausiu metu negrasina joks stambus kosminis kūnas.

Keturios dujų milžinės mūsų Saulės sistemoje – Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas galėjo turėti seniai pamestą giminaitę. Pasak naujojo tyrimo, mūsų Saulės sistema kadaise buvo penktos dujinės planetos namais, kuri staiga išnyko susidūrusi su Neptūnu prieš maždaug 4 mlrd. metų.

Ateiviais tikintys žmonės Marsą tyrinėjančio roboto „Curiosity“ nuotraukose pastebėjo būtybę, kuri primena krabą. Mokslininkai, kaip įprasta, turi kur kas paprastesnį paaiškinimą.

Praėjo vos 380 metų po to, kai Katalikų bažnyčia pasmerkė Galileo Galilėjų už teiginius, esą Žemė nėra Visatos centras. Dabar Vatikanas gerokai nuolankiau vertina astronomų ir kitų mokslininkų atradimus, o naujame vyriausiojo popiežiaus astronomo, tėvo Jose Funeso pareiškime nurodoma, kad ateiviai iš tiesų gali egzistuoti.

Po levituojančiu objektu matomas deformuotas šešėlis. Anksčiau mes pranešė, kad NASA marsaeigis Curiosity pastebėjo levituojantį objektą ant Marso paviršiaus. Skrendantis objektas buvo fotografuotas Sausio 29, 2014 kamera Navcam.

NASA mokslininkai iš Jungtinių Amerikos Valstijų kosmoso agentūros šią savaitę surengė specialią spaudos konferenciją, kurios metu paskelbė neįtikėtiną žinią – jiems pavyko aptikti į Žemę itin panašią egzoplanetą, kurioje gali egzistuoti gyvybė. Ilgą laiką NASA mokslininkai kosminiu teleskopu „Kepler“ stebėjo tolimąją „Kepler 452b“ planetą. Galiausiai buvo išsiaiškinta, kad tai iš tiesų gali būti „Naujoji Žemė“.

Marsaeigis Curiosity nufotografavo keistą objektą, kuris kalno viršūnėje tarp uolų atrodo nenatūraliai. Galbūt tai nedidelis erdvėlaivis, ar zondas, arba pastatas, o gal tiesiog optinė iliuzija praneša paranormal.lt. Jei palygintume balta/ juoda nuotraukomis (SOL 1046) su tuo pačiu vaizdu į (SOL 1047) , galite pamatyti kalno viršūnėje nežinomą objektą.

Nežemiškų civilizacijų paieškų problema yra labai sena, bet, kai 2009 m. amerikiečiai į kosmosą paleido Keplerio teleskopą, įvyko didžiulis teigiamas posūkis, LRT RADIJO laidai „60 minučių“ sako Etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras. „Šiuo metu mokslininkai, filosofai samprotauja, kad gyvybės pėdsakų net Saulės sistemoje galbūt rasime [...] per artimiausius 10 metų. Yra minčių, kad per artimiausius 20 metų galėsime įrodyti protaujančios gyvybės egzistavimą mūsų Visatoje“, – kalba mokslininkas.

Panašių į Žemę planetų kitose žvaigždžių sistemose ieškantys astronomai atrado ko gero artimiausią atitikmenį mūsų planetai, – potencialiai uolinga planeta skrieja aplink savo žvaigždę tokiu pačiu atstumu kaip Žemė aplink Saulę, pranešė ketvirtadienį NASA.

Šis vaizdo įrašas buvo padarytas Yuotube vartotojo BPEarthwatch, kuris padeda mums suprasti, kur planeta X, ant kiek ši planeta didelė ir laiko NASA stebi X planeta.

Šios intriguojančios nuotraukos, kuriose matomas keistas darinys, panašus į skeletą, buvo padarytos Marso planetoje. Galbūt pagaliau tai taps įrodymu, kad kažkada čia gyveno nežemiškos kilmės padarai?

Rusijos technologijų investuotojas Jurijus Milneris, fizikas Stephenas Hawkingas ir lordas Martinas Ree imsis didžiausio nežemiškos gyvybės paieškų projekto. Ši iniciatyva, vadinama „Breakthrough Initiative“, buvo pradėta Karališkoje Londono draugijoje, o ją finansuos J.Milneris, rašo Wired.co.uk.

Vakar 22:00 val. Lietuvos laiku prasidėjusioje spaudos konferencijoje New Horizons misijos vadovai vieną po kito pateikinėjo žiniasklaidos atstovus ir tiesioginės transliacijos žiūrovus stulbinusius atradimus, kuriuos pateikė pirmieji liepos 14 d. vykusio skrydžio pro Plutoną kadrai.

Plutonas zondui New Horizons gali būti tik pati Kuiperio juostos tyrinėjimų pradžia. Misijos vadovai Alanas Sternas ir Markas Buie atkreipia dėmesį, kiek daug šiame Saulės sistemos regione yra kosminių kūnų.

Retas žino, kad tikimybė žūti dėl asteroido smūgio yra panaši, kaip žūti sudužus lėktuvui. Ir nors į orlaivių saugumą investuojamos milžiniškos lėšos, apie gynybą nuo asteroidų kalbama mažai. Kodėl? Didelių asteroidų smūgiai į Žemę yra ganėtinai reti – paskutinis toks įvykis užfiksuotas prieš 107 metus, kuomet 90-190 metrų skersmens kosminis luitas išguldė 2 tūkst. kvadratinių kilometrų miško Sibire, Tunguskoje. Dažniau tenka girdėti apie jų prasilenkimus su mūsų planeta. Ir tik nedaugelis susimąsto, kad nuo katastrofos mus gelbsti tik laimingas atsitiktinumas.