Vienintelė žmonijos viltis – išnykusios ateivių civilizacijos?

Apie nežemiškas gyvybes formas kalbame jau daugelį metų. Visiems yra įdomu ką gi naujo mokslininkai atras ir kiek laiko užtruks pagaliau rasti realių įrodymų, kad ateiviai egzistuoja. Arba, kad jie kažkada egzistavo.

Žmonija jau kurį laiką eina labai pavojingu keliu. Visų pirma, mes sukūrėme ginklus, kurie yra tokie galingi, kad gali sunaikinti mus pačius. Mes taip pat nekreipiame pakankamai dėmesio į besikeičiantį Žemės klimatą ir nebandome sustabdyti klimato kaitos keliamo pavojaus.

Harvardo astronomijos departamento mokslininkas Avi Loebas teigia, kad panašus elgesys galėjo išnaikinti ir ateivių civilizacijas kitose Visatos vietose, o tai iš dalies paaiškintų ir tai, kodėl iki šiol neužmezgėme su jais jokio kontakto. Juk tikimybė, kad be mūsų egzistuoja kita gyvybė yra pakankamai didelė.

„Viena teorija yra ta, kad ateivių civilizacijos, kurios elgėsi taip, kaip elgiamės mes, gyvavo neilgai. Kitaip sakant, jie mąstė tik apie tai, kas vyksta čia ir dabar, jie negalvojo apie ateitį ir sau prisidarė tiek daug žaizdų, kad jos ilgainiui juos sunaikino“, – sako A.Loebas.

Taigi, kad rastume išnykusių ateivių civilizacijų paliktus artefaktus turime žiūrėti pakankamai atidžiai. Nenusisekusią civilizaciją gali išduoti nudegintas planetos paviršius arba branduolinio karo paskleistos medžiagos ore.

Jei mokslininkams kada nors pavyktų rasti išnykusios ateivių civilizacijos pėdsakus – tai būtų didžiausias visų laikų mokslo atradimas. Tai taip pat, galbūt, jis žmoniją nukreiptų tinkamu keliu.

„Mes galėtume ko nors išmokti. Galbūt pradėtume geriau elgtis vienas su kitu, neskatintume karo, kuris gali užsibaigti atominių bombų sprogdinimu, taip pat, galbūt, pradėtume stebėti savo planetą ir saugoti ją, kad žmonija čia galėtų gyvuoti iki tol, kol gebės gyvuoti“, – teigia A.Loebas.

Na, jei rastume ne išnykusią, o vis dar gyvuojančią ateivių civilizaciją – tai mums irgi labai padėtų. Visų pirma dėl to, kad kontakto su ta civilizacija užmezgimas leistų mums atrasti naujas technologijas, žinoma, jei ta civilizacija būtų draugiška ir tomis technologijomis su mumis pasidalintų.

„Mūsų technologijos yra tik amžiaus senumo, bet jei kitos civilizacijos turėjo milijardus metų ištobulinti keliavimą kosmosu – jie galėtų to išmokyti ir mus“, – sako A.Loebas.

Tai skatina visus mokslininkus tobulinti mūsų keliavimo kosmosu technologijas. Štai „Breaktrough Starshot“ yra 100 mln. JAV dolerių finansavimą turintis projektas, kurio tikslas – sukurti nedidelį zondą, kurį varytų į specialią burę šviečiantis lazeris. Manoma, kad toks zondas galėtų pasiekti 20 proc. šviesos greičio.

„Breaktrough Starshot“ tikisi, kad tokią technologiją jiems pavyks sukurti per 30 metų. Jei projektas bus sėkmingas, galbūt ateiviai į mus pažvelgs kitu žvilgsniu ir pamanys, kad vis dėl esame verti dėmesio ir pagarbos“, – teigia A.Loebas.

Mokslininkas tikisi, kad išnykusių civilizacijų atradimas mus įkvėps elgtis kitaip, o svarbiausia – elgtis geriau. Jis taip pat svajoja, kad jei kada nors žmonių kurtam objektui pavyks palikti Saulės sistemą, gausime žinutę: „Sveiki atvykę į tarpžvaigždinį klubą“.

„Tada suprastume, kad Visatoje vis dėl to yra daug daugiau veiksmo, nei prieš tai manėme. Be to, gali būti, kad panašaus ateivių srauto užuomazgas jau esame matę“,- sako A.Loebas.

Mokslininkas kartu su kolegomis dirbo prie tyrimo, kuriame buvo teigiama, kad Oumuamua, pirmas tarpžvaigždinis objektas mūsų Saulės sistemos, gali būti ateivių erdvėlaivis.

„Taip, Oumuamua yra asteroidas, tačiau nereikėtų atmesti galimybės, kad tai gali būti ir ateivių erdvėlaivis. Į tokius dalykus turėtume žiūrėti atvirai ir nemanyti, kad jau žinome atsakymą. Apskritai niekada nereikia apsimetinėti, kad kažką žinome“, – teigia A.Loebas.

Parengta pagal „Live Science“. Publikuoja: lrytas.lt