Kosmosas:

Pietiniame Marso pusrutulyje egzistuoja didžiulis Hellas krateris, arba baseinas, suformuotas seno kometos ar asteroido smūgio. Naujame tyrime pristatomi įrodymai, kad šiaurės rytiniame baseino krašte kadaise egzistavo daugybė ežerų.

Praėjusių metų spalio 19 d. astronomai, tyrinėję dangų Havajuose esančiu teleskopu Pan-STARRS1, pranešė apie pirmąjį užfiksuotą tarpžvaigždinį asteroidą mūsų sistemoje, techniškai pavadintą 1I/2017, o žmoniškai – Oumuamua. Vėlesniais mėnesiais buvo atliekami tyrimai, leidę mokslininkams geriau suprasti dangaus kūno dydį ir formą, o taip parodę, kad radinys turi tiek asteroido, tiek kometos savybių.

Lapkričio 5 dieną leidinyje „The Astrophysical Journal“ publikuotame straipsnyje rašoma, jog būtų visai įmanoma sukurti infraraudonųjų spindulių spektre veikiantį lazerį, kurio skleidžiami spinduliai būtų pakankamai energingi, kad pašvietus į artimiausias egzoplanetas ten gyvenantys astronomai galėtų pastebėti mūsų signalą net ir turėdami ne ką pažangesnes nei mūsų technologijas, rašo „Paranormal.lt.“ aliens, lazeris, fizika, astronomija, ateivis, technologijos, mokslas, science, technology, space.

Marso paviršiuje yra netikėtai daug perchloratų - junginių, turinčių vieną chloro ir keturis deguonies atomus. Tokie junginiai yra nuodingi daugeliui žemiškos gyvybės formų, tačiau kai kurie mikrobai gali juos naudoti kaip energijos šaltinį, rašoma paranormal.lt

Astronomijos entuziastai ir visokiausių šiurpių dalykėlių gerbėjai šiais metais turėtų kaip reikiant nudžiugti dėl žinios, jog kone iš karto po Helovino sugrįš savo forma kaukolę primenantis asteroidas „2015 TB145“, skelbia paranormal.lt

Saulės sistemoje yra dvi saulės! Mokslininkai iš Harvardo ir Berklio universitetų atliko išsamius mokslinius tyrimus ir nustatė, kad visos žvaigždės "gimsta" poromis. Pasak jų, anksčiau mūsų Saulės sistemoje buvo ne viena, o dvi Saulės (paranormal.lt).

Po Marso paviršiumi glūdinčiuose sūraus vandens telkiniuose veikiausiai esama pakankamai deguonies, kad juose galėtų tarpti mikroorganizmai, panašūs į atsiradusius ir suklestėjusius Žemėje prieš milijardus metų, teigiama paskelbtame moksliniame straipsnyje.

Tarp didžiųjų planetų skrajojantys asteroidai vadinami kentaurais. Kartais aplinkinių kūnų, daugiausiai planetų, gravitacija pakeičia jų orbitas ir nusviedžia juos Saulės link, kur sukasi keturios žemiškosios planetos – Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas.

Ar kada nors matėte skriejančią žvaigždę? Ne, kalbama ne apie mikrometeoritus, kurie nuolat krenta į Žemės atmosferą ir joje sudega palikdami ryškų pėdsaką, o apie tikras žvaigždes, kurios nuklydo nuo savo įprastų orbitų ir, skriedamos milijonų kilometrų per valandą greičiu, išlėkė į tarpgalaktinę erdvę?

Iki šiol mokslininkams pavyko atrasti daugybę egzoplanetų, bet dar nebuvo patvirtinta, kad kuri nors iš jų turėtų palydovų. Tačiau paskelbtoje dviejų JAV Kolumbijos universiteto mokslininkų studijoje pateikiama duomenų, rodančių, kad jiems tikriausiai pavyko atrasti pirmąjį tokio tipo dangaus kūną.

Mokslininkai Galaktikoje rado neįprastą galingo gama spinduliavimo šaltinį — dvynes žvaigždes, vadinamąjį mikrokvazarą. Šio objekto signalų tyrinėjimai padės aiškintis kvazarų fiziką Mikrokvazarai – dviejų žvaigždžių sistemos, kurios vienas narys – kompaktiška juodoji bedugnė arba neutroninė žvaigždė, o kitas – įprasta žvaigždė. Antrojo objekto medžiaga „liejasi“ į stipresnę gravitaciją turintį pirmąjį objektą. Susidaro reliatyvistiniais greičiais skriejančios medžiagos srautai – džetai. Panašiu principu veikia ir kvazarai, tik jie būna galaktikų centruose ir medžiaga krenta į supermasyvias juodąsias bedugnes. Pirmasis mikrokvazaru pavadintas objektas yra stipriausio iš Žemės matomo gama spinduliavimo šaltinis — Scorpion X-1