Kosmosas:

Kodėl žmonės iki šiol nekolonizuoja Mėnulio? Svarbiausia priežastis yra agresyvi išorinė aplinka - šaltis, kosminė radiacija ir meteoritų pavojus. atrodo, kad mokslininkams pavyko sugalvoti, kaip padaryti saugų būsimų kolonistų gyvenimą.

Marijampolietė paryčiais danguje užfiksavo keistus darinius. Ankstų ketvirtadienio rytą, dar neprašvitus, Marijampolės gyventoja danguje pastebėjo neįprastai žibantį objektą. Dar įdomiau tai, kad jis buvo matomas ne vieną valandą.

Teraformavimas – tai gyvybei netinkamos planetos pavertimas gyvybei tinkama. Mokslinės fantastikos žanro literatūroje netrūksta kūrinių apie Marso teraformavimą. Ko verta vien Kimo Stanley Robinsono „Marso“ trilogija.

Visata - neįminta mįslė. Visata egzistuoja apie 13,7 mlrd. metų, tačiau žmonija dar neatskleidė visų jos paslapčių. Žurnalas „Science“ pristatė, astronomų vertinimu, didžiausias visatos paslaptis.

„Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas tikriausiai visai rimtai varžosi dėl paties blogiausio pasaulio veikėjo titulo, mat šią savaitę viešėdamas televizijos šou, pasiūlė du būdus, kaip Marsą paversti gyvenama planeta.

Virš Bankoko – paslaptingas degantis objektas. Pirmadienio ryte dalis Bankokų gyventojų neteko žado – danguje pamatė krentantį šviečiantį objektą. Jie svarsto, kad tai galėjo būti krentanti žvaigždė, sprogęs lėktuvas ar meteoras, rašo „Mashable“.

„Mars One“ vadovas Basas Lansdorpas šventai tiki – po 12 metų žmonės jau gyvens Marse.Jau kiek daugiau nei po dešimtmečio būrys savanorių taps pirmaisiais kitos planetos kolonizatoriais ir visam likusiam gyvenimui įsikurs Marse – tokia, iš pirmo žvilgsnio utopine idėja, įsitikinęs „Mars One“ misijos vadovas olandas Basas Lansdorpas, kurios pristatyti jis atvyko į Vilniuje vykstantį inovacijų forumą „Innovation Drift“.

Jei pasiteirautumėte Tadžikistano vyriausybės, turbūt sulauktumėte atsakymo, kad Saulės sistemoje nuo šiol egzistuoja dar viena planeta – pasaulis, pavadinimu Tadžikistanas. Jis aplink Saulę skrieja kažkur tarp Marso ir Jupiterio (Asteroidų žiede), bet tai – visai ne Cerera. Tokią stulbinamą žinią rugsėjo 1 d. išdidžiai paskelbė Tadžikijos naujienų agentūra.

Ko tik nesame matę Marse! Marso gėlelių, Marso žiurkių, salamandrų, barakų obamų... Vis dėlto naujausias marsaeigio Curiosity fotohitas iš tiesų stulbina. Ir pareidolijos šįkart čia mažai kuo dėtos. Mat vienoje iš Marso paviršiaus fotografijų, kurią užfiksavo minėtas marsaeigis, pastebėtas iš tikrųjų unikalus objektas – uoliena, labai panaši šaukštą. Tiesa, labiausiai šioje fotografijoje glumina ne jos panašumas į šaukštą, o įspūdingas kybojimas ore.

„Nėra kitos grupės žmonių, kurie būtų laimingesni, pamatę tokį dalyką, nei 500 mokslininkų iš viso pasaulio, dirbančių su „Curiosity“ marsaeigiu“, – pareiškė NASA mokslininkas Ashwinas Vasavada, komentuodamas ateivių medžiotojų bandymus Marso nuotraukose įžvelgti gyvybės ženklus.

Mokslininkų dėmesį patraukė „beprotiškai atrodantis“ Marso krateris. Paprasti skaičiavimai atskleidė, kaip jis įgavo savo keistą formą, bet taip pat sukėlė keletą klausimų dėl praeityje šioje planetoje tvyrojusio klimato.

Naudodami „Hubble“ kosminį teleskopą astronomai nustatė, kad Markarian 231 – arčiausiai Žemės esanti galaktika su kvazaru, yra maitinama dviejų juodųjų skylių, kurios įnirtingai sukasi viena aplink kitą.

Jei jau kas įkrenta į juodąją bedugnę, tai viskas, sudie visiems laikams? Anot Stepheno Hawkingo – nebūtinai.

Jei paklaustume, kaip vadinasi procesas, kuriam vykstant išsiskiria šiluma ir (dažnai) šviesa, tikriausiai išgirstume atsakymą „degimas“. Tuos pačius produktus gauname ir iš Saulės, tad nieko keisto, kad procesus maga sulyginti. Tačiau šio gėrio atsiradimo priežastys – skirtingos.

Kelionės erdvėlaikį iškreipiančiais erdvėlaiviais į kitas galaktikas per ateinantį šimtmetį gali tapti realybe, mano profesorius Geraintas Lewisas iš Sidnėjaus (Australija) universiteto.