Kosmoso Naujienos ir Tyrimai:

2019 metų sausio 3 dieną Kinijos zondas ir marsaeigis buvo įrašyti į istoriją, nes tapo pirmąja žmogaus sukurta technologija, kuri sėkmingai pasiekė tolimąją Mėnulio pusę. Tačiau kinų misija buvo ne tik pasiekti tolimąją Mėnulio pusę, bet ir pabandyti ten užauginti pirmuosius augalus. Praėjus daugiau nei pusei metų, pagaliau galime sužinoti, ar pavyko šis mokslininkų eksperimentas.

Saulės paviršiaus temperatūra yra apie 5500 Kelvino laipsnių – didžiulė, bet visiškai menka, palyginus su milijono laipsnių vainiku, supančiu visą žvaigždę. Kaip vainikas įkaista iki tokios temperatūros, kol kas neaišku, bet manoma, kad tam įtakos turi trumpi – impulsyvūs – magnetiniai reiškiniai Saulės paviršiuje.

NASA neseniai paskelbė apie žmogaus grįžimo į Mėnulį planą, kurį pavadino „Artemis“. Tikimasi, kad 2024 m. Mėnulyje vėl nusileis žmogus, o 2028 m. ten pavyks įkurti nuolatinę bazę. Ši ambicinga iniciatyva vėl primena apie seną klausimą – ar unikalios Mėnulio paviršiaus savybės, ten pradėjus veikti nuolatinei bazei, leis pasiekti pribloškiančių atradimų astronomijoje?

Žemę tarsi nematomi spagečiai apsivijęs jos magnetinis laukas. Šis laukas, kurį generuoja besisukantis mūsų planetos branduolys, yra itin svarbus kasdieniam mūsų gyvenimui: jis saugo mus nuo žalingų Saulės dalelių, sukuria „atskaitos tašką“ magnetinei navigacijai ir galbūt suvaidino svarbų vaidmenį gyvybės evoliucijoje

Neutroninės žvaigždės yra tankiausi objektai Visatoje, neskaitant juodųjų skylių. Jų tankis ir slėgis yra toli gražu nepasiekiami laboratorijos sąlygomis, todėl nedaug žinome ir apie tikslias sąlygas jų gelmėse.

Pasaulio žiniasklaidą apskriejo žinia apie pirmą kartą egzoplanetoje aptiktą vandenį. Žinoma, būta įvairių pasiklydimų vertime, pernelyg optimistiškų komentarų ir panašiai, tad pažiūrėkime detaliau, kas atrasta, o kas – ne.

Mūsų Galaktikos centre esanti juodoji skylė Šaulio A* yra neaktyvi – nors aplink ją yra šiek tiek dujų, į centrą jos krenta labai lėtai, todėl ir šviečia palyginus neryškiai. Bet situacija nėra visiškai nekintanti: reguliariai stebimi žybsniai centriniame šaltinyje, kurių metu šviesis gali išaugti dešimtis kartų. Šiemet stebėtas pats ryškiausias kada nors užfiksuotas žybsnis, net 75 kartus padidinęs Šaulio A* šviesį.

Paukščių Tako centre, už kiek daugiau nei aštuonių kiloparsekų nuo mūsų, yra supermasyvi juodoji skylė. Šiuo metu ji yra labai rami – beveik neryja medžiagos, spinduliuotė iš jos artimiausios aplinkos yra labai blausi. Tačiau praeityje būta ne vieno aktyvumo epizodo, kurių metu centro šviesis išaugdavo milijonus kartų ir daugiau.

Saturno palydove Titane yra šimtai ežerų, pilnų skysto metano ir etano. Ežerus galima grubiai suskirstyti į dvi grupes: vieni yra dideli bei turi gana lygius krantus, kiti – maži, o jų krantai iškilę virš vidutinio jūros lygio ir suformuoja tarsi pylimus.

Tarpžvaigždinės kelionės – tai kiekvieno mūsų viduje tūnančio penkiamečio vaiko fantazija. Taip pat tai yra daugybės mokslinės fantastikos filmų bei serialų pagrindas – drąsiai keliauti ten, kur niekada niekas dar nėra keliavęs.

Astronomai mano pastebėję jau antrą objektą, kuris į Saulės sistemą pateko iš tarpžvaigždinės erdvės – veikiausiai iš kitos žvaigždės sistemos. Nors šis objektas vis dar yra toli, manoma, kad jis vėliau šiais metais praskris ties Marsu