Pirmą kartą aptiktas asteroidas Veneros orbitos viduje

Dauguma Saulės sistemos asteroidų skrieja tarp Marso ir Jupiterio orbitų, Asteroidų žiede. Bet jų yra ir kitur – ne vieną dešimtmetį atidžiai ieškoma artimų žemei objektų, t.y. tokių, kurių orbitos labai priartėja ar net kerta mūsų planetos orbitą. Kai kurie asteroidai skrajoja dar arčiau prie Saulės.

Dabar pirmą kartą aptiktas asteroidas, kurio visa orbita yra arčiau Saulės, nei Venera.

Naujasis radinys, 2020 AV2, apskritai yra tik 21-as asteroidas, kurio visa orbita telpa Žemės orbitoje; tokie asteroidai vadinami Atiros grupe, pagal pirmąjį patvirtintą grupės narę. Asteroido dydis greičiausiai yra tarp 1 ir 3 kilometrų, bet tiksliai jį nustatyti sudėtinga, nes reikia daryti prielaidą apie tai, kokia dalis Saulės šviesos atsispindi nuo asteroido paviršiaus.

Asteroidai taip arti Saulės susiformuoti negalėjo: Saulės spinduliuotė bei planetų migracija sistemos jaunystėje būtų juos išstūmusi ar suardžiusi. Taigi kyla klausimas, kaip 2020 AV2 atkeliavo į tokią orbitą.

Labiausiai tikėtinas atsakymas – artima gravitacinė sąveika su kuria nors planeta, pavyzdžiui Marsu ar netgi Jupiteriu, nusviedė asteroidą artyn prie Saulės, o tada viena ar kelios sąveikos su Merkurijumi ir Venera padarė orbitą artimesnę apskritiminei. Šitaip asteroidas dalį savo pradinės orbitos energijos atidavė kažkuriai išorinei planetai, dalį – vienai iš dviejų vidinių.

Gali būti, kad ateityje asteroidas dar kartą pralėks labai arti Veneros ar Merkurijaus ir bus vėl išsviestas tolyn, bet daug didesnė tikimybė, kad jis atsitrenks į vieną iš šių planetų. Bet kuriuo atveju, tai neturėtų nutikti greitai.

Žinomų asteroidų duomenų sąvadą rasite NASA JPL puslapyje. Rašo Konstanta.lt