Kosmosas:

Išskirtinis Harvardo universiteto profesorius ir toliau neišsižada savo teiginių, kad nežemiškas kosminis laivas šiuo metu skrieja kažkur už Jupiterio orbitos.

Jau praėjo pusė amžiaus, kai žmonės pradėjo įsisavinti kosmosą. Tačiau ir po pusės amžiaus jis lieka mažai pažinta teritorija. Tai patvirtina paslaptingi siurprizai, nutikę kosmoso platybėse, apie kuriuos nėra informacijos oficialiuose šaltiniuose.

Mokslininkai pirmą kartą istorijoje Visatos plėtimosi greitį išmatavo pasinaudoję supermasyviomis juodosiomis skylėmis, susidariusiomis netrukus po Didžiojo sprogimo. O jų rezultatai klausimų pateikė daugiau nei atsakymų.

Kategoriškai atmesti galimybės, kad aptikti radijo žybsniai yra kokios nors protingos civilizacijos skleidžiamas signalas negalime. Iš kitos pusės – tokia tikimybė yra menkai tikėtina, nes šie signalai sklinda iš visų dangaus pusių. Jeigu tai būtų kokios nors nežemiškos civilizacijos signalas, tai ta civilizacija turėtų būti paplitusi visoje visatoje, o ir kitos nesusijusios civilizacijos turėtų bandyti komunikuoti tokiu pačiu būdu.

Ties išoriniais Saulės sistemos pakraščiais, toliau, nei sukasi Neptūnas, vyksta kažkas sunkiai paaiškinimo. Keli tenykščiai objektai sukasi orbitomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų tame regione, o astronomai negali paaiškinti, kodėl taip yra.

Atlikę tyrimus Tarptautinėje kosminėje stotyje, mokslininkai pastebėjo, kad kai kurios bakterijų rūšys ypač gerai „jaučiasi“ mikrogravitacijos sąlygomis. Kosmose jos mutuoja bei pradeda ypatingai greitai daugintis – ne pati šviesiausia perspektyva, žinant, kad ant žmogaus kūno bei jo viduje gyvena milijonai mikroorganizmų

Pačios masyviausios šiandieninės galaktikos yra elipsinės, turi labai mažai dujų, o jų žvaigždės yra senos. Tai reiškia, kad šios galaktikos nustojo formuoti žvaigždes prieš milijardus metų.

Planeta yra žymiai toliau ir gerokai masyvesnė, Neptūno dydžio. Bet ar tikrai ji atrasta, kaip tas atradimas padarytas ir ką tai reiškia mums apskritai?. Kuiperio žiedas, orbitos, orbits, planetos, Saulės sistema, Devinta planeta, Nibiru planeta.

Jau gana ilgą laiką astronomai įtarė, kad Saulė turi sesę dvynę – ne šiaip gimusią tame pačiame žvaigždžių lopšyje, bet beveik identišką dvynę, dvinarę kompanionę, kuri susidarė iš tos pačios medžiagos. Ir dabar jie mano šią dvynę atradę, rašo „Science Alert“.

Viena iš paskutiniųjų „NASA’os dienos nuotraukų“ buvo priminimas apie vieną didžiausių nesėkmių žmonijos kosminėse kelionėse ir tyrimuose. „Skraidanti lėkštė iš tolimojo kosmoso sudužo Jutos dykumoje po to, kai ją užfiksavo radaras ir vijosi sraigtasparniai“ – rašoma oficialiame nuotraukos aprašyme – bet žinoma, jokiais ateiviais čia nė nekvepia.

Jeigu astronomai nesuklydo skaičiuodami, tai šiuo metu Saulės sistema yra pačiame galingo kosminio įvykio centre: per mūsų sistemą milžinišku 500 km/s greičiu lekia didžiulis tamsiosios materijos „uraganas“, skelbia „Science Alert“.