Kosmoso Naujienos ir Tyrimai:

Net ir geriausi to meto kosmoso ekspertai seniau neturėjo žalio supratimo, kaip žmogaus organizmas reaguos į nesvarumo būklę. Dalis fizikų manė, kad pagrindinės funkcijos, pavyzdžiui, rijimas ir kraujo varinėjimas, be gravitacijos taps neįmanomi. Didysis kosmonautas likus dienai iki skrydžio pabėgo. Pasiruošimo būta varginančio ir sudėtingo. Maistas? Siaubingas. Svarbiausia tai, kad kosmonautas tokio kelio nepasirinko.

Kosmose žmonija turi daugybę įvairiausių palydovų ir instrumentų, padedančių mums stebėti ne tik mūsų galaktiką, bet ir aplinkinę Visatą. Šį kartą NASA „NuSTAR“ – kosminėje erdvėje esantis rentgeno teleskopas, užfiksavo keletą paslaptingų ir šviesių rentgeno šviesos šaltinių, kurie atrodė kaip žalios ir mėlynos spalvos dėmės. Kas keisčiausia, kad po vos po kelių dienų šios šviesos išnyko.

Skandalinga nuotrauka padaryta jau (2014 m. rugpjūčio 7 d. 2.38 UTC), tačiau dėl kažkokių priežasčių ji patalpinta tik dabar. Pagal šią nuotrauką galima teigti, kad Marse yra vandens. O gal padaryta nuotrauka Nevados dykumoje?

Liepos 28 dieną – praėjus trims dienoms po to, kai prasidėjo dvi savaites trunkanti Mėnulio diena – „Yutu-2“ valdanti mokslininkų grupė Pekino aeronautikos ir kosmonautikos valdymo centre ruošėsi mėnuleigį išjungti „vidudienio poguliui“ – ši procedūra apsaugo jautrią mėnuleigio elektroniką nuo perkaitimo esant tiesioginiuose Saulės spinduliuose.

Didžiulės elipsinės galaktikos Holmberg 15A centre esanti juodoji skylė pasirodė esanti 40 milijardų kartų masyvesnė už Saulę. Šis skaičius gautas modeliuojant žvaigždžių orbitas galaktikoje ir siekiant atkurti stebėjimų duomenis.

Įprastiniai planetų formavimosi modeliai teigia, kad planetos-milžinės iš pradžių augina uolinį branduolį, kuris vėliau prisitraukia storą atmosferą, bet daugiau uolienų neprisijungia. Iš kitos pusės, Jupiterio gravitacija galejo destabilizuoti daugybės protoplanetinių objektų orbitas Saulės sistemoje, o kai kurie iš jų galėjo pataikyti į Jupiterį.

Dar 1979 metais patvirtinta, kad Jupiteryje žaibuoja, tačiau iki dabar visi žaibų išlydžiai buvo aptikti arba regimuosiuose spinduliuose, arba kilohercų dažnio radijo bangomis.

Žmonija jau kurį laiką eina labai pavojingu keliu. Visų pirma, mes sukūrėme ginklus, kurie yra tokie galingi, kad gali sunaikinti mus pačius. Mes taip pat nekreipiame pakankamai dėmesio į besikeičiantį Žemės klimatą ir nebandome sustabdyti klimato kaitos keliamo pavojaus.

Ar Visatoje esame vieni? Tai klausimas, į kurį atsakymą norėtų žinoti kiekvienas, tačiau kol kas turime tenkintis tik mokslininkų teorijomis apie pažangias ateivių civilizacijas. Tiesa, nemažai astronomų mano, kad nežemiškos civilizacijos gali į kosmosą siųsti stiprius šviesos signalus, kuriuos, technologijų pagalba, dabar jau galėtume užfiksuoti.

Dabar nustatyta, kad bent jau galingiausias Ijo ugnikalnis, Lokio dubuo (angl. Loki Patera; „patera“ planetologijoje reiškia netvarkingos formos įdubimą ar kraterį), išsiveržia periodiškai kas 500 Žemės parų.

Į Žemę nuolatos krenta įvairaus dydžio objektai iš kosmoso, nuo mažyčių dulkelių iki kataklizmas sukelti galinčių asteroidų. Įdomu, kad net ketvirtis Žemės paviršių pasiekiančių kosminių objektų yra kūgio formos, ir ne bet kokios, o su gana panašiais kampais ties viršūne.