Svarbiausi 2019 Metų Kosmoso Įvykiai Ir Atradimai (I dalis)

Kosmose kupina įdomybių ir vis naujų atrandamų reiškinių bei objektų. Kartais atradimai yra seniai žinomų dalykų paaiškinimai ar nauja interpretacija.

Nestovi vietoje ir žmonija – naujos technologijos įgalina Visatą tyrinėti vis geriau. Kaip ir kasmet, kviečiu prisiminti, mano nuomone, įdomiausius praėjusių metų kosminius įvykius – po dešimt kiekvienam mėnesiui. Dabar – pirma metų pusė, o antrą apžvelgsiu kitą savaitę, jau 2020-aisiais. Gero skaitymo!

***

Sausis

– Tarptautinėje kosminėje stotyje atlikti tyrimai parodė, kad ten gyvenančios bakterijos prisitaiko prie kosmoso sąlygų, tačiau nuo to netampa virulentiškesnės ar atsparesnės medikamentams.

– Nustatyta, kad prieš maždaug 290 milijonų metų išaugo Žemę ir Mėnulį pasiekiančių meteoroidų srautas.

– Kinijos zondas Chang’e-4 sėkmingai nutūpė Mėnulyje ir po kelių savaičių ten sudaigino medvilnę.

– Cassini duomenyse rasta netiesioginių įrodymų, kad Titano šiaurės pusrutulyje vasarą lyja metano lietūs; rasta metano bala, kuri vėliau išgaravo.

– New Horizons praskrido pro 2014 MU69, kuris tada pavadintas Ultima Thule, o metų pabaigoje gavo oficialų vardą Akorroth.

Ultima Thule, arba Akorroth. New Horizons nuotrauka, daugmaž realios spalvos. Šaltinis: New Horizons, NASA

– Prožvaigždės aplinkoje aptikta molekulė glikonitrilas, reikalinga DNR ir RNR formavimuisi.

– Gaia teleskopu surinktuose duomenyse rasti kol kas geriausi įrodymai, kad vėsdamos baltosios nykštukės kristalizuojasi į deimantus.

– Nustatyta, kad Paukščių Tako palydovinės galaktikos Didysis ir Mažasis Magelano debesys neseniai ėmė sparčiau formuoti žvaigždes; toks elgesys yra priešingas įprastinei galaktikų žvaigždėdaros istorijai.

– Stebėjimais patvirtinta, kad žvaigždžių sukeliamos medžiagos tėkmės laikui bėgant iš galaktikų centrų išstumia ir tamsiąją materiją; skaitmeniniais modeliais tai buvo prognozuota jau seniai.

– Aptiktas vos antras pasikartojantis greitasis radijo žybsnis; pirmasis buvo aptiktas dar 2016 metais. Tiesa, per šiuos metus pasikartojančių žybsnių aptikta ir daugiau.

***

Vasaris

– Analizuojant archyvinius stebėjimų duomenis nustatyta, kad Žemės atmosfera – dujų sutankėjimas aplink mūsų planetą – tęsiasi net už Mėnulio.

– NASA paskelbė planus nuskraidinti žmones į Mėnulį 2028-aisiais; vėliau, kaip žinia, planai tapo ambicingesni – Artemis projekto tikslas yra sugrąžinti žmones į Mėnulį 2024 metais.

– Aptiktas rezonansas tarp Saulės magnetinio lauko ir giliųjų sluoksnių virpesių; tai greičiausiai reiškia, kad Saulės gelmių energija perduodama tiesiai į vainiką ir palaiko jo medžiagą labai karštą.

– Oficialiai baigta marsaeigio Opportunity misija; marsaeigis nutilo dar 2018 metų vasarą, didžiulės audros metu.

– Japonijos zondas Hayabusa2 paėmė asteroido Ryugu paviršiaus mėginį.

Ryugu paviršius, Hayabusa2 šešėlis ir tamsesnė zona, iš kurios buvo paimtas mėginys. Šaltinis: JAXA, University of Tokyo & collaborators

– Plutono ir Charono kraterių analizė leido nustatyti, kad Kuiperio žiede yra netikėtai mažai kilometro skersmens ir mažesnių objektų.

– Santykinai netoli Saulės aptiktas 2000 Saulės masių žvaigždžių srautas; jis greičiausiai yra subyrėjusio žvaigždžių spiečiaus liekana.

– Sudarytas tiksliausias Paukščių Tako disko erdvėlapis, iš kurio paaiškėjo, kad išorinė disko dalis yra reikšmingai išsilenkusi, lyginant su vidine.

– Supernovos SN1987A liekanoje aptiktos naujai susiformavusios dulkės – kol kas tvirčiausias įrodymas, kad dulkės supernovose tikrai formuojasi.

– Tarpgalaktinių dujų sugeriama spinduliuotė leido nustatyti, kad šių dujų yra maždaug tiek, kiek prognozuojama teoriškai; tai yra vienas pirmųjų šių dujų aptikimų.

***

Kovas

– SpaceX sėkmingai išbandė Crew Dragon kapsulę; tiesa, pirmas skrydis buvo be įgulos.

– Merkurijaus orbitoje aptiktas dulkių žiedas; analogiški žiedai egzistuoja ir Žemės bei Veneros orbitose.

– Marso upių vagų analizė parodė, kad vanduo bent kai kuriose iš jų tekėjo vos prieš milijardą metų.

– Pradėti skelbti pirmieji TESS planetų paieškos teleskopo duomenys; tarp jų – pirmoji planeta prie žvaigždės, kurios vibracijas įmanoma išmatuoti ir taip labai tiksliai nustatyti žvaigždės spindulį bei amžių.

– Aptiktas pulsaras, labai dideliu greičiu tolstantis nuo jį sukūrusio supernovos sprogimo vietos.

– Galaktikos centre, visai netoli supermasyvios juodosios skylės Šaulio A*, dujų debesyje aptikta tarpinės masės juodoji skylė, maždaug 32 tūkstančius kartų masyvesnė už Saulę.

– Galaktikos centre aptikti du „kaminai“, kylantys statmenai Galaktikos plokštumai ir pilni retų karštų rentgeno spindulius skleidžiančių dujų; juos greičiausiai sukūrė tas pats branduolio aktyvumo epizodas, kaip ir gerokai didesnius Fermi burbulus.

Rentgeno spinduliuotės intensyvumas Galaktikos centre. „Kaminų“ kryptis pažymėta violetine punktyrine linija, Fermi burbulų ribos – juodu punktyru. Šaltinis: Ponti et al. (2019), Nature

– Tiksliau nei bet kada anksčiau apskaičiuota Paukščių Tako masė; ji siekia 1,28-1,54 trilijono Saulės masių.

– Nustatyta, kad tamsiosios materijos halo profiliai didžiausiose ir mažiausiose galaktikose yra gana panašūs tarpusavyje ir reikšmingai skiriasi nuo vidutinio dydžio galaktikų halų.

– Aptikti net 83 kvazarai, kurių spinduliuotė mus pasiekia iš laikų, kai Visatos amžius nesiekė milijardo metų; jų šviesio pasiskirstymas šiek tiek skiriasi nuo šiandieninės Visatos, taigi galimai byloja apie kažkokius fizikinius juodųjų skylių augimo skirtumus tada ir dabar.

***

Balandis

– Prie planų 2024 metais sugrąžinti žmones į Mėnulį NASA pridėjo planą 2033 metais nuskraidinti žmones į Marsą.

– Nuo NASA neatsilikdama Kinijos kosmoso tyrimų agentūra paskelbė planus iki 2030 metų įkurti Mėnulyje tyrimų stotį ir ten nusiųsti žmones.

– Nustatyta, kad vidurinis Veneros debesų sluoksnis sukasi daugmaž nepriklausomai nuo viršutinio.

– InSight zondas aptiko pirmąjį drebėjimą Marse; jo savybės panašesnės į Mėnulio, nei į Žemės drebėjimų.

– Nustatyta, kad Saulės sistemos jaunystėje kai kurie asteroidai galėjo turėti vulkanus, pro kuriuos veržėsi skystas metalas.

– Skaitmeninių modelių rezultatai parodė, kad Saturno palydovai popaviršinius vandenynus greičiausiai turi palyginus neilgai, gerokai mažiau, nei Saulės sistemos amžius.

– Andromedos galaktikos kryptimi vykdyti stebėjimai davė tvirčiausią apribojimą, kokią maksimalią tamsiosios materijos dalį gali sudaryti mažos juodosios skylės; ji yra mažesnė nei 1%.

– Padaryta pirmoji juodosios skylės šešėlio nuotrauka.

Juodosios skylės M87* nuotrauka. Šaltinis: Event Horizon Telescope

– Pirmą kartą kosmose aptikta helio hidrido molekulė; tai turėjo būti pirmoji Visatoje susiformavusi molekulė, sudaryta iš helio ir vandenilio atomų.

– Atnaujintas LIGO detektorius pradėjo naują stebėjimų programą ir aptinka maždaug po vieną gravitacinių bangų signalą kas savaitę.

***

Gegužė

– Net kelios kompanijos paskelbė kosminio interneto planus; tarp jų yra ir SpaceX, ir Amazon, ir kitos mažiau žinomos iniciatyvos. SpaceX gegužę jau išskraidino pirmuosius 60 palydovų.

– Chang’e-4 Mėnulio pietų ašigalyje aptiko palydovo mantijos medžiagos, išsviestos į paviršių.

– Mėnulio drebėjimų analizė parodė, kad mūsų palydovas greičiausiai vis dar traukiasi.

– Paaiškėjo, kad dulkių audros padeda vandens molekulėms pabėgti iš Marso.

Dulkių audra Marse 2018 metais; kairėje – nuotrauka prieš audrą, dešinėje – audros metu. Šaltinis: Damian Peach / Chilescope team (kairioji nuotrauka), Christophe Pellier

– Asteroido Itokawa mėginiuose aptikta vandens, kurio cheminė sudėtis atitinka Žemės vandenį; maža to, vandens gausa asteroide atrodo panaši, kaip ir Žemėje.

– Paskelbta pirmoji New Horizons duomenų, atsiųstų iš 2014 MU69 (Arrokoth), analizė; iš jos sprendžiama, kad dvi objekto dalys kadaise buvo atskiri kūnai, vėliau susijungę į vieną.

– Aptikta labai arti savo žvaigždės skriejanti Neptūno dydžio egzoplaneta; jos analizė turėtų padėti išsiaiškinti, kodėl tokios planetos yra ypatingai retos.

– Atrasti prieš 2-3 milijardus metų Paukščių Tako diske įvykusio žvaigždėdaros žybsnio pėdsakai.

– Aptikti įrodymai, kad prieš pusę milijardo metų žvaigždžių srautas Paukščių Tako pakraštyje susidūrė su tamsiosios medžiagos telkiniu; tokių telkinių egzistavimas teoriškai prognozuojamas jau seniai, bet jų tiesiogiai pamatyti neįmanoma, nes jie neturi žvaigždžių ir dujų.

– Nauji skirtingo dydžio galaktikų sukimosi kreivių stebėjimai įkalė eilinę vinį į Modifikuotos niutoninės dinamikos modelio karstą; tamsioji materija vis dar išlieka geriausiu galaktikų judėjimo savybių paaiškinimu.

***

Birželis

– NASA paskelbė nuo ateinančių metų atversianti Tarptautinę kosminę stotį turistams.

– Nustatyta, kad Ahunos kalnas Cereroje yra labai jaunas, vos kelių šimtų milijonų metų amžiaus; kitaip tariant, nykštukinė planeta prieš tiek laiko dar buvo geologiškai aktyvi.

– Jupiterio palydovo Europos paviršiuje matomos gelsvos dėmės paaiškėjo esą natrio chlorido – valgomosios druskos – nuosėdos.

Jupiterio palydovas Europa. Kairėje – daugmaž tikros spalvos, dešinėje jos paryškintos, kad geriau matytųsi paviršiaus netolygumai. Geltoni regionai padengti valgomosios druskos nuosėdomis. Šaltinis: NASA/JPL/University of Arizona

– Patvirtinta misija Dragonfly – zondo-sraigtasparnio kelionė į Saturno palydovą Titaną.

– Pirmą kartą užfiksuotas vainikinės masės išmetimas kitoje žvaigždėje, nei Saulė.

– Pirmą kartą užfiksuotos dvi besiformuojančios planetos, atveriančios ertmę protoplanetiniame diske.

– Paaiškinta, kaip atsirado nelygumai išorinėje Paukščių Tako disko dalyje: juos sukėlė nykštukinės galaktikos praskridimas prieš mažiau nei milijardą metų.

– Patvirtinta, kad galaktikas supantys dujų halai sukasi panašiai, kaip ir diskai.

– Atrasta mažiausia žinoma galaktikos centrinė juodoji skylė, už Saulę masyvesnė vos 10 tūkstančių kartų.

– Nustatyta, kad kosminės foninės spinduliuotės poliarizacija idealiai atitinka teorines prognozes; spinduliuotės temperatūra šiek tiek skiriasi nuo prognozuojamos, bet neaišku, kodėl.

Šaltinis konstanta.lt