Mėnuleigis „Yutu-2“ kitoje mėnulio pusėje rado „keistus“ akmenis

Tolimoji Mėnulio pusė jau ilgą laiką yra apipinta įvairiausiomis istorijomis apie ateivius ar kitokias gyvybės formas, apie kurias Žemėje dar nežinome. Apie šią vietą yra sukurta ir nemažai filmų, dar labiau skatinančių žmonių vaizduotę.

Dabar tolimoji Mėnulio pusė jau nebėra tokia paslaptinga kaip anksčiau, tačiau kartais vis tiek pasitaiko mįslių, kurių kol kas neįmena ir mokslininkai. Štai „Yutu-2“ mėnuleigis, jau kurį laiką keliaujantis po tolimąją Mėnulio pusę, neseniai atrado tai, kas itin sudomino įvairių sričių specialistus.

„Yutu-2“ aptiko uolienas, kurios savo spalva ir forma labai skiriasi nuo likusio regiono paviršiaus. Skirtumą galima laisvai įžiūrėti ir mėnuleigio padarytose nuotraukose – iš pilko ir grublėto mūsų palydovo paviršiaus kyšo šviesesnės uolienos, kurios mokslininkams kelia labai daug klausimų.

Šios uolienos labai skiriasi nuo tų, kurias mėnuleigis jau turėjo progą išanalizuoti, todėl mokslininkai bando kuo greičiausiai išsiaiškinti kas tai per uolienos, iš ko jos sudarytos ir kodėl bei kaip jos atsirado būtent šiame Mėnulio regione. Tokia informacija suteiktų mokslininkams labai daug naujos informacijos apie „Yutu-2“ tyrinėjamo Von Karmano kraterio geologinę istoriją ir raidą.

Tolimesnė analizė

Uolienos buvo atrastos 13-ąją Mėnulio dieną, 2019 metų gruodį, todėl mokslininkai jau turėjo šiek tiek laiko jas patyrinėti. Detalesnė analizė parodė nedidelę eroziją, kurią Mėnulyje sukelia mikrometeoritai ir dideli temperatūros pokyčiai per Mėnulio dieną ir naktį. Tokia informacija leidžia mokslininkams manyti, kad šios uolienos yra palyginti jaunos, kadangi laikui bėgant, jos ima irti ir tampa dirvožemiu.

Tyrimą atliekantys mokslininkai taip pat sako, kad šviesi uolienų spalva gali reikšti tai, jog jos susiformavo visiškai kitame Mėnulio regione, nei tas, kurį tyrinėja „Yutu-2“. Tačiau NASA aeronautikos ir kosmoso administracijos mokslininkas Danas Moriarty sako, kad dėl to, jog uolienų spalva ir forma yra panaši – visos jos greičiausiai yra kaip nors susijusios.

Istorinis nusileidimas

Kinijos „Chang'e 4“ kosminis zondas 2019 metų sausį buvo įrašytas į istoriją, kadangi pirmą kartą sėkmingai nusileido tolimojoje Mėnulio pusėje. Tyrinėjimui buvo pasirinktas 180 km pločio ir 3,6 mlrd. metų senumo Von Karmano krateris, kuris per mūsų palydovo formavimosi laikotarpį daugybę kartų buvo prisipildęs lavos. Būtent dėl to šio kraterio paviršius ir yra sąlyginai lygus ir tinkamas nusileidimams. Pats Von Karmano krateris yra dar didesniame ir senesniame Pietų ašigalio-Eitkeno baseino krateryje.

„Chang'e 4“ nusileido toje Mėnulio vietoje, kuri yra pasidengusi bazaltu – ši vulkaninės kilmės uoliena yra tamsesnė už įprastą Mėnulio paviršiaus plutą. Jei paaiškėtų, kad mėnuleigis iš tiesų atrado šviesesnes uolienos ir kad tai nėra tiesiog netyčia nuotraukoje susidaręs efektas, tuomet tai galėtų reikšti, kad jos yra sudarytos kažkokių kitų medžiagų nei aplinkinės vulkaninės uolienos. D.Moriarty sako, kad tai nustatyti padėtų didesnės rezoliucijos nuotraukos.

„Jei uolienose yra daug įvairių fragmentų, tiesiog sulietų į vieną, tuomet tai galėtų būti regolitinė brekčija, kuri susiformuoja nuo didelio karščio susidūrus dviem kosminiams objektams. Bet jei uoliena pasirodys vientisesnė, tuomet tai galėtų būti įprasta Mėnulio plutos uoliena, kurią išmušė ir suardė meteorito smūgis“, – sako mokslininkas.

Kinija neseniai paskelbė daugybę misijos metu surinktų duomenų, o taip pat įspūdingas „Chang'e 4“ ir „Yutu-2“ padarytas nuotraukas. Tiesa, tarp šių duomenų nebuvo informacijos apie paslaptingas uolienas, tai reiškia, kad kol kas aukštos rezoliucijos nuotraukos viešai irgi nėra prieinamos.

Na, o kalbant apie uolienų amžių, D. Moriarty sako, kad žodžio „jaunos“ nereikėtų priimti tiesiogiai. Šiuo atveju, jauna uoliena reiškia tai, kad ji susiformavo po didžiausių įvykių Von Karmano krateryje, bet ne jų metu.

„Tie įvykiai galėjo prasidėti prieš 10-100 mln. metų arba prieš 1-2 mlrd. metų – labai sunku pasakyti tiksliai“, – teigia D.Moriarty.

Nori sužinoti daugiau

Kad išsiaiškintų daugiau apie šias keistas uolienas, „Yutu-2“ komanda patį roverį nusprendė privežti arčiau, nes taip jas galėjo išanalizuoti ir mėnuleigyje įtaisytas specialus infraraudonųjų spindulių spektrometras, kuris fiksuoja medžiagos išskaidomą ar atspindimą šviesą, kartu atskleidžiant ir tikrąją objekto spalvą.

Kadangi uolienų fragmentai yra nedideli, o Mėnulio paviršius yra grublėtas ir pavojingas – komanda pirmiausia turėjo viską tiksliai apskaičiuoti, o tik tada bandyti naviguoti tarp įvairiausių paviršiaus iškilimų ir įdubimų. Kaip roveris juda dar yra svarbu ir dėl to, kad jis tikrai nėra labai greitas – uolienas jis atrado Mėnulyje nukeliavęs vos 12,6 metrus, o nuo nusileidimo iki dabar jis jau nukeliavo 357 metrus.

Kiek anksčiau „Yutu-2“ atrado ir dar vieną keistą medžiagą, kurią mėnuleigio komanda apibūdino esančią „gelio konsistencijos“.

Kinija planuoja antrojoje šių metų pusėje Mėnulyje nuleisti „Chang'e 5“ misiją, kurios tikslas bus surinkti ir pargabenti pavyzdžius iš Audrų vandenyno – didžiausios Mėnulio lygumos. Jei ši misija bus sėkminga, tuomet Kinija paleis ir „Chang'e 6“ misiją, kuri turėtų nusileisti tolimojoje mėnulio pusėje esančiame Eitkeno baseino krateryje, surinkti uolienų pavyzdžius ir pargabenti juos į Žemę 2023 metais.

Parengta pagal „Space“. CNSA/CLEP nuotr. Publikuoja lrytas.lt