Astronomai kosmose užfiksavo paslaptingas šviesas

Kosmose žmonija turi daugybę įvairiausių palydovų ir instrumentų, padedančių mums stebėti ne tik mūsų galaktiką, bet ir aplinkinę Visatą. Šį kartą NASA „NuSTAR“ – kosminėje erdvėje esantis rentgeno teleskopas, užfiksavo keletą paslaptingų ir šviesių rentgeno šviesos šaltinių, kurie atrodė kaip žalios ir mėlynos spalvos dėmės. Kas keisčiausia, kad po vos po kelių dienų šios šviesos išnyko.

Pagrindinis „NuSTAR“ teleskopo tikslas – stebėti ir tyrinėti supernovas – milžiniškas žvaigždes, esančias jau paskutinėje savo gyvavimo ciklo stadijoje, po kurio jos sprogsta.

Šios keistos šviesos buvo pastebėtos NGC 6946 galaktikos viduryje, kai kuriems ši galaktika dar gali būti žinoma kaip „Fejerverkų galaktika“. Ji nuo Žemės yra labai toli – už 22,5 mln. šviesmečių, atstumo palyginimui galime paimti Andromedos galaktiką, kuris yra kiek arčiau – už 2,5 mln. šviesmečių.

Žalia dėmė, žinoma kaip „itin šviesus rentgeno šviesos šaltinis“ (ULX), iš karto matoma nebuvo, tačiau pasirodė po, maždaug, 10 dienų. Kitas NASA kosmoso teleskopas, vadinamas „Chandra“ rentgeno observatorija, irgi buvo nukreiptas į tą patį objektą, tačiau tuo metu ULX-4 (taip buvo pavadinta žalia dėmė) jau buvo išnykęs.

„10 dienų yra per trumpas laiko tarpas tokiam ryškiam objektui atsirasti. Dažniausiai su „NuSTAR“ pokyčius stebime palaipsniui ir dažniausiai vienio šaltinio netyrinėjame keletą kartų iš eilės. Šį kartą mums pavyko užfiksuoti šaltinį, kuris keitėsi labai greitai, o tai labai mus nustebino“, – teigė „Caltech“ mokslininkė ir pagrindinė tyrimo, siekiančio rasti paaiškinimą tokiam greitam šviesos šaltinio pokyčiui, autorė Hannah Earnshaw.

Tyrime, kuris buvo publikuotas „Astrophysical“ žurnale, teigiama, kad ši šviesa galėjo kilti iš juodosios skylės, kuri tuo metu į save įtraukinėjo kitą objektą, pavyzdžiui, žvaigždę.

„Kai koks nors objektas yra per arti juodosios skylės – gravitacija jį praktiškai suplėšo. To objekto liekanos tada ima suktis aplink juodąją skylę, tačiau jos sukasi taip greitai, kad įkaista iki milijono laipsnių ir ima skleisti rentgeno spindulius“, – aiškina NASA.

Didžioji dalis ULX šaltinių yra matomi ilgą laiką, kadangi juos suformuoja juodosios skylės, kurios viena žvaigžde „maitinasi“ ilgą laiką. Tuo tarpu trumpai išliekantys ULX nėra dažni, todėl kol kas mokslininkai galutinio paaiškinimo jiems neturi. Gali būti, kad trumpus ULX sukuria juodosios skylės, kurios greitai „praryja“ mažą žvaigždę.

Žinoma, mokslininkai tokiam šviesos šaltiniui turi ir kitokį paaiškinimą. Tyrimo autoriai siūlo, kad ši šviesa galėjo kilti iš neutroninės žvaigždės – tai itin tankūs objektai, kurie atsiranda sprogus kitoms žvaigždėms. Vienos neutroninės žvaigždės masė prilygta Saulei, tačiau jos matmenys siekia vos keliasdešimt kilometrų. Būtent dėl to jos gali pritraukti įvairiausias medžiagas bei liekanas kosmose ir priversti jas labai greitai suktis.

Neutroninės žvaigždės gali sukurti ir itin stiprius magnetinius laukus, kurie suformuoja taip vadinamas „kolonas“, kuriomis įvairios medžiagos gali pasiekti paviršių. Per šį procesą yra sukuriami itin stiprūs rentgeno spinduliai. Tačiau kadangi žvaigždė labai greitai sukasi – medžiagos dažniausiai paviršiaus nepasiekia, o dėl to nesusidaro ir ryškūs rentgeno šviesos šaltiniai.

Mokslininkai sako, kad tai veikia tarsi nematomumo apsiaustas – astronomai įprastai nemato neutroninės žvaigždės skleidžiamų rentgeno spindulių, tačiau jei kai kurios medžiagos sugeba prasmukti – šis nematomumo apsiaustas dingsta. Tai galėtų paaiškinti kodėl ULX-4 taip greitai atsirado ir dingo.

„Stebėdami tokius reiškinius, mes judame į priekį ir vis daugiau suprantame apie tai, kaip tam tikri objektai ar medžiagos yra traukiami į juodąsias skyles arba neutronines žvaigždes“, – sakė H.Earnshaw.

Parengta pagal „Cnet“. Publikuoja: lrytas.lt

Šis „Fejerverkų galaktikos“ (NGC 6946) vaizdas buvo gautas atlikus skaitmeninį dangaus tyrimą ir padengus jį NASA NuSTAR observatorijos surinktais duomenimis. NASA/JPL-Caltech nuotr.