Kosmosas:

Šis atradimas padarytas pasitelkus skaitmeninius modelius, kuriais apskaičiuota, kaip įvairios masės žvaigždės praskrisdamos pakeistų Saulę juosiančio protoplanetinio disko ir ypač jo išorinių dalių evoliuciją.

Ar pajutote? Ar pasidarė ankščiau? Ar pastebėjote, kad kosmosas, na, nežinau, priartėjo per 20 kilometrų? Žinoma, niekas iš tikrųjų nepajudėjo (nebent jeigu atsižvelgtume į nuolatinį ir spartėjantį visatos plėtimąsi). Bet šią savaitę publikuotame naujame tyrime iškelta idėja, kad gali būti pats metas žemiečiams pakeisti savo įsivaizdavimą, kur tiksliai baigiasi Žemės atmosfera ir prasideda kosmosas.

Penktadienio vakarą bus galima stebėti Mėnulio užtemimą, kurį astronomai apibūdina kaip ilgiausią per šį šimtmetį. Žemės palydovas nusidažys raudona arba rausvai ruda spalva. Lietuvoje bus matoma visa užtemimo fazė, kuri truks daugiau nei 1,5 valandas.

Skelbiama apie Saulės link artėjančią kometą, ir, panašu, kad netrukus ją galime pamatyti net plika akimi. Ši kosminė uoliena pavadinta „PanSTARRS (C/2017 S3)“. Dar apie liepos 2 d. ji buvo matoma su ryškiai žalios spalvos koma – dujų ir dulkių skraiste, gaubiančia kometą. Vos dviem dienomis anksčiau ji buvo 16 kartų blankesnė, kas leidžia manyti, kad ją kaitina Saulė.

Praeitą savaitę paskelbti vieno tokio bandymo rezultatai. Šiuo bandymu patikrinta prognozė apie erdvės iškreipimą aplink masyvų kūną. Bet koks masyvus objektas, ar tai būtų atomas, ar galaktikų spiečius, iškreipia aplinkinę erdvę. Iki šiol iškreipimas išmatuotas Žemės ir Saulės atveju bei nustatyta, kad prognozė tiksliai atitinka stebėjimų duomenis.

Mokslininkai stebėjo juodųjų bedugnių įtaką aplink jas besisukantiems kūnams, matavo joms susiliejant susidarančias gravitacines bangas, o Einšteinas jų egzistavimą numatė dar 1916 metais. Dabar pasiūlytas naujas šio fenomeno paaiškinimas, galintis pakeisti mūsų supratimą apie Visatą.

Plutonas gali būti sudarytas iš milijardo į rutulį sulipusių kometų. Jo cheminė sudėtis rodo, kad tokia gali būti jo kilmė ir kaidaise jame galbūt netgi tyvuliavo skystas vandenynas.

NASA, privati JAV astronautikos bendrovė „SpaceX“ ir lėktuvų gamintoja „Boeing“ laiko Mėnulį ir Marsą patraukliomis astronautų tyrinėjimams planetomis, o gal net tinkamomis nuolatiniam gyvenimui vietomis kosmose. Daugiau skaitykite: astronautas, biologija, DNR, dvyniai, genetika, kosmosas, miegas, raumenys, sveikata, vėžys.

Kosmoso naujienos. Astronomai identifikavo greičiausiai augančią juodąją skylę Visatoje. Išskirtinai milžiniška juodoji skylė aptikta tolimajame kosmose, už 12 milijardų šviesmečių. kosmosas, galaktika, juodoji skylė, paukščių takas, Visata, žvaigždės

Daugelis esame matę nuotraukas (o kai kas ir gyvai) kaip atrodo kerinčio grožio šiaurės pašvaistės kabančios kažkur aukštai virš mūsų, o NASA pateikia nuotrauką kaip atrodo šios gražuolės kitu kampu – iš viršaus.

Uranas dvokia supuvusiais kiaušiniais. Taip juokauja mokslininkai ir perspėja, kad smarvė nėra pats blogiausias dalykas. Atradimas reiškia, kad Uranas skiriasi nuo Neptūno ir Jupiterio. Šios Saulės sistemos planetos paviršiuje neturi vandenilio sulfido, viršutinis jų debesų sluoksnis sudarytas iš amoniako.