Kodėl į Žemę krentantys asteroidai dažniausiai yra kūgio formos? Naujas tyrimas įminė šią mįslę

Į Žemę nuolatos krenta įvairaus dydžio objektai iš kosmoso, nuo mažyčių dulkelių iki kataklizmas sukelti galinčių asteroidų. Įdomu, kad net ketvirtis Žemės paviršių pasiekiančių kosminių objektų yra kūgio formos, ir ne bet kokios, o su gana panašiais kampais ties viršūne.

Jau seniai iškelta hipotezė, kad meteoroidai tokią formą įgyja sąveikaudami su atmosfera, o dabar laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad tik stebimas kampų vertes turintys kūgiai per atmosferą juda išlaikydami nekintančią kryptį.

Tyrimams pasirinkti moliniai mėginiai, judantys vandenyje – jų elgesys gerai atitinka meteoroido judėjimą atmosferoje. Patalpinus mėginius įvairiose srovėse paaiškėjo, kad labai ploni kūgiai, panašūs į adatas, neišlaiko judėjimo krypties ir ima chaotiškai vartytis, o labai platūs kūgiai pradeda visaip virpėti.

Taigi nei platūs, nei siauri kūginiai meteoroidai Žemės atmosferoje neišsilaiko – jie arba subyra, arba yra performuojami į netvarkingas formas. Tuo tarpu meteoroidas, kurį atmosferos sukeltas kaitinimas bei erozija pradeda versti tinkamos formos kūgiu, išlaiko stabilią orientaciją ir krenta smaigaliu į priekį.

Eksperimentų rezultatus patvirtina ir teoriniai skaičiavimai, rodantys, kad „netinkamą“ kampą turintys kūgiai, sąveikaudami su skysčio ar dujų srautu, tampa nestabilūs.

Tyrimo rezultatai publikuojami PNAS.

Publikuoja: Konstanta.lt