Išskirtinis įvykis, sukėlęs masinį susidomėjimą: virš Kanados sužibo didelis ugnies kamuolys

Trečiadienį, liepos 24 d., Didžiųjų ežerų regiono žmonės stebėjo įspūdingą reginį – naktiniame danguje blykstelėjo ryškus meteoras. Šį ugnies kamuolį stebėjo ne tik daugybė žmonių, bet ir Ontarijo universiteto (Kanada) „All-Sky“ kamerų tinklas.

Šis masyvas tęsiasi nuo Ontarijo valstijos iki Kvebeko (provincijos rytų Kanadoje). Kameros buvo įrengtos bendradarbiaujant su NASA Meteoroidų aplinkos biuru (angl. Meteoroid Environment Office, MEO).

Šio meteoro pasirodymas mokslininkus labiausiai jaudina dėl to, kad ugnies kamuolio fragmentų galėjo nukristi ir ant žemės, o tai reikštų, kad juos galima surasti. Kad meteoras galėjo išmesti keletą savo dalelių ant žemės, mano astronomas Stevenas Ehlertis, kuris peržiūrėjo meteoro vaizdo įrašą.

„Meteorito fragmentai galėtų suteikti mums daugiau informacijos apie Saulės sistemos formavimąsi ir jos raidą“, – teigia jis.

Išskirtinis įvykis

Meteorą stebėjo nesuskaičiuojama gausybė žmonių, gyvenančių netoli Ontarijo ežero. Kadangi pats vandens telkinys yra labai didelis, tai apima praktiškai visus žmones gyvenančius nuo Otavos iki Montrealio (Kanada), o taip pat nuo Detroito iki Toledo (JAV).

Apie ugnies kamuolį danguje pranešė ir žmonės iš Kičenero (Kanada), Ontarijo provincijos, Ročesterio (JAV) ir Niujorko.

Beveik iš karto po meteoro pasirodymo danguje, fizikos ir astronomijos profesorius Peteris Brownas patvirtino, kad visos „All-Sky“ kameros užfiksavo šį įspūdingą ugnies kamuolį.

„Šis meteoras greičiausiai išmetė keletą meteoritų ant žemės, daugiausia jų turėtų būti prie Kardifo miesto. Manome, kad tai galėjo įvykti dėl to, kad meteoras visiškai sudegė būdamas labai žemai atmosferoje ir tiesiai į vakarus nuo Bancrofto miesto labai sulėtėjo. Tai labai geras rodiklis, kad kelios meteoro dalys išliko“, – teigia P.Brownas.

Remiantis filmuotos medžiagos analize ir liudytojų pasakojimais, ugnies kamuolys danguje pirmiausia pasirodė Ošavos (Kanada) pietuose, maždaug 2.44 val. vietos laiku. Ekspertai skaičiuoja, kad tuo metu meteoras buvo maždaug 93 km aukštyje, o jo skersmuo siekė 30 cm.

Meteoras buvo ryškus kaip Mėnulio pilnatis, o skrydžio pabaigoje už jo atsirado daugybė mažų švytinčių dalelių – tai gali būti nuo meteoro atskilę ir ant žemės nukritę meteoritai. Kiekvienas iš jų turėtų sverti vos kelis gramus.

Tikisi pagalbos iš žmonių

P.Brownas su savo kolegomis šiuo metu bando rasti žmonių, gyvenančių tose vietose, kur meteoritai galėjo nukristi. Mokslininkai tikisi, kad jų pavyks rasti analizei.

„Meteoritai mokslininkams yra labai svarbūs. Jie suteikia mums daug informacijos apie Saulės sistemos evoliuciją“, – sako P.Brownas.

Tačiau nepaisant to, ar meteoritų bus rasta – šis įvykis mokslininkams jau ir taip suteikė nemažai naujos medžiagos įvarioms analizėms. Kadangi vaizdo įrašai yra geros kokybės, astronomai bandys analizuoti meteoro kelionę per Žemės atmosferą ir bent jau apytiksliai nustatyti iš kurios Saulės sistemos vietos jis galėjo atkeliauti.

Tiems, kurie galbūt gyvena netoli minėtų vietų, P.Brownas ir jo kolegos turi keletą patarimų. Jie sako, kad meteoritai pirmiausia yra atpažįstami dėl savo tamsios spalvos ir apibraižyto paviršiaus. Jie taip pat yra tankesni nei įprasti akmenys, o jei jų sudėtyje yra daugiau metalo – meteoritai kimba ir prie magneto.

Jei jums pavyko rasti meteoritą, mokslininkai sako, kad geriausia jį iš karto įdėti į švarų plastikinį maišelį, o tą maišelį apvynioti aliuminio folija. Rankose kosmoso akmuo turėtų būti laikomas kuo rečiau, be to, jį reikia padėti į vėsią ir sausą vietą.

Skirtingai nei daugelyje kitų šalių – Kanadoje meteoritas yra žmogaus nuosavybė, tiesa, jis turi nukristi jam priklausančioje teritorijoje.

Parengta pagal „Universe Today“. Publikuoja lrytas.lt