Kosmoso Naujienos ir Tyrimai:

Tarp didžiųjų planetų skrajojantys asteroidai vadinami kentaurais. Kartais aplinkinių kūnų, daugiausiai planetų, gravitacija pakeičia jų orbitas ir nusviedžia juos Saulės link, kur sukasi keturios žemiškosios planetos – Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas.

Ar kada nors matėte skriejančią žvaigždę? Ne, kalbama ne apie mikrometeoritus, kurie nuolat krenta į Žemės atmosferą ir joje sudega palikdami ryškų pėdsaką, o apie tikras žvaigždes, kurios nuklydo nuo savo įprastų orbitų ir, skriedamos milijonų kilometrų per valandą greičiu, išlėkė į tarpgalaktinę erdvę?

Iki šiol mokslininkams pavyko atrasti daugybę egzoplanetų, bet dar nebuvo patvirtinta, kad kuri nors iš jų turėtų palydovų. Tačiau paskelbtoje dviejų JAV Kolumbijos universiteto mokslininkų studijoje pateikiama duomenų, rodančių, kad jiems tikriausiai pavyko atrasti pirmąjį tokio tipo dangaus kūną.

Mokslininkai Galaktikoje rado neįprastą galingo gama spinduliavimo šaltinį — dvynes žvaigždes, vadinamąjį mikrokvazarą. Šio objekto signalų tyrinėjimai padės aiškintis kvazarų fiziką Mikrokvazarai – dviejų žvaigždžių sistemos, kurios vienas narys – kompaktiška juodoji bedugnė arba neutroninė žvaigždė, o kitas – įprasta žvaigždė. Antrojo objekto medžiaga „liejasi“ į stipresnę gravitaciją turintį pirmąjį objektą. Susidaro reliatyvistiniais greičiais skriejančios medžiagos srautai – džetai. Panašiu principu veikia ir kvazarai, tik jie būna galaktikų centruose ir medžiaga krenta į supermasyvias juodąsias bedugnes. Pirmasis mikrokvazaru pavadintas objektas yra stipriausio iš Žemės matomo gama spinduliavimo šaltinis — Scorpion X-1

2015 m. spalio 31 dieną pro pat Žemę praskrido keistos išvaizdos kometa. Šis kosminis kūnas, pavadintas 2015 TB145, buvo stebimas iš kelių optinių ir radijo observatorijų, priklausančių NASA „Deep Space Network“ teleskopų tinklui, rašo „Universe Today“.

Masyvus hipotetinis išorinis Saulės sistemos dangaus kūnas, vadinamas „Planeta X“, dar vis nesurastas, bet jau vien jo medžioklė atneša vaisių: astronomai aptiko nykštukinę planetą.

Naujų egzoplanetų aptikimai jau nieko nestebina. Visgi kartais randamos tokios planetos, kurias verta paminėti. Štai praėjusią savaitę paskelbta apie kol kas artimiausios superžemės atradimą.

2017 metų rugpjūčio 26 dieną astronomai, dirbantys 100 mln. JAV dolerių vertės „Breakthrough Listen“ projekte, kurio tikslas yra nežemiškų civilizacijų signalų paieška, užfiksavo 21 pasikartojantį šviesos signalą, priskiriamą „greitųjų radijo pliūpsnių“ (angl. Fast Radio Burst, FRB) grupei. Visi šie signalai per valandą atkeliavo iš nykštukinės galaktikos FRB 121102.

Saturno šiaurės ašigalį juosia šešiakampė debesų juosta. Ilgą laiką buvo manoma, kad ji egzistuoja tik debesyse – troposferoje. Tačiau dabar aiškėja, kad taip nėra.

Nors jos egzistavimo įrodymų vis daugėja, visgi, iki šiol nei vienam teleskopui nepavyko jos pastebėti. Michael Brown, astronomas iš Kalifornijos technologijos instituto, sakė jaučiantis „amžiną optimizmą“, kad jau labai greitai šią planetą kas nors atras. Visgi, ekspertai teigia, kad ji gali būti nematoma šiuo metu egzistuojančioms observatorijoms.

Dauguma, o gal ir visos, galaktikos centre turi supermasyvią juodąją skylę. Pastarųjų masės matuojamos milijonais-milijardais Saulės masių, bet sudaro tik nedidelę motininės galaktikos masės dalį. Įprastai galaktika už juodąją skylę masyvesnė 300-500 kartų. Bet kartais randama reikšmingų nukrypimų nuo šios taisyklės.