Paaiškėjo masyviausių galaktikų evoliucija

Pačios masyviausios šiandieninės galaktikos yra elipsinės, turi labai mažai dujų, o jų žvaigždės yra senos. Tai reiškia, kad šios galaktikos nustojo formuoti žvaigždes prieš milijardus metų.

Dabar aptikti tokių galaktikų analogai tolimoje Visatoje padeda suprasti, kaip šios galaktikos vystėsi per didžiąją dalį Visatos istorijos.

Aptiktos masyvios ramios galaktikos buvo masyviausios galaktikos tada, kai Visatos amžius siekė tik pusantro milijardo metų (dabartinis amžius yra 13,7 milijardo), bet jau tada beveik nebeformavo žvaigždžių. Jų masė siekė net 20% šiandieninių masyviausių galaktikų masės, tačiau spindulys buvo net 50 kartų mažesnis už šiandienines. Taigi laikui bėgant jos turėjo labai išsipūsti, tačiau nepriaugo daug masės.

Skaitmeniniai modeliai rodo, kad šitaip auga galaktikos, patiriančios daug mažų susiliejimų, t.y. vieną po kitos rydamos gerokai mažesnes galaktikas. Toks scenarijus yra labai tikėtinas – masyviausių galaktikų yra labai nedaug, todėl jos praktiškai neturi šansų turėti panašios masės kaimynę, su kuria galėtų susilieti. O gerokai mažesnių galaktikų jų aplinkoje gali būti daug.

Šis scenarijus taip pat atitinka ir kitų stebėjimų rezultatus – masyviausių galaktikų masė ir spindulys visais laikais gerai atitiko sąryšį, gaunamą modeliuojant jų evoliuciją per mažus susiliejimus. Tai paaiškina ir menką žvaigždžių formavimąsi per paskutinius 12 milijardų metų: maži susiliejimai neatneša daug dujų ir nesupurto jų tiek, kad galaktikoje reikšmingai išaugtų žvaigždžių populiacija.

Tyrimo rezultatai arXiv.