Jupiterio žaibų paslaptis įminta

Dar 1979 metais patvirtinta, kad Jupiteryje žaibuoja, tačiau iki dabar visi žaibų išlydžiai buvo aptikti arba regimuosiuose spinduliuose, arba kilohercų dažnio radijo bangomis.

Žemės žaibai skleidžia daug megahercinių radijo bangų, tad ilgą laiką astronomams ramybės nedavė klausimas, kodėl Jupiterio žaibai kitokie.

Dabar, išnagrinėjus Juno zondo duomenis, paaiškėjo, kad Jupiterio žaibai irgi skleidžia megahercines ir gigahercines radijo bangas. Anksčiau šios bangos nebuvo aptiktos greičiausiai todėl, kad jos yra gana silpnos ir pasimeta bendroje planetos spinduliuotėje; Juno, priartėjusi labai arti Jupiterio, sugebėjo jas užfiksuoti.

Taip pat Juno nustatė ir kitą žaibų savybę: priešingai nei Žemėje, Jupiteryje žaibų išlydžiai daugiausiai vyksta arti ašigalių, o ties pusiauju jų beveik nėra. Šį skirtumą galima paaiškinti nevienodu šilumos pasiskirstymu.

Žemėje atmosfera šilčiausia arti pusiaujo, kylantis aukštyn oras ten leidžia formuotis tropinėms audroms. Tuo tarpu Jupiteryje ties pusiauju Saulės šviesa atmosferą iš viršaus sušildo maždaug tiek pat, kiek planetos gelmių šiluma – iš apačios, todėl ties pusiauju atmosfera tampa labai stabili. Ties ašigaliais gilesni atmosferos sluoksniai yra šiltesni, nei viršutiniai, todėl kyla aukštyn ir maišosi; taip kyla audros, o su jomis – ir žaibai.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.

Tuo tarpu NASA pratęsė Juno misijos finansavimą iki 2022 metų. Tai reiškia, kad misija galės vykti iki 2021-ųjų vidurio; vėliau dar maždaug metų reikės duomenų sutvarkymui ir užbaigimo darbams.

Šiuo metu Juno skraido 53 parų trukmės orbitomis; į planuotas 14 parų trukmės orbitas pereiti nepavyko dėl vožtuvo gedimo. Misija turėjo baigtis šią vasarą; trejų metų pratęsimas leis įgyvendinti visus užsibrėžtus tikslus net ir skraidant tolimesne orbita.