- 2021-04-13
- 0.0 Reitingas
- 1040 Peržiūros
- Komentarai
Gali būti, kad ją matė dar Galilėjas. Kaip bebūtų, bent nuo XIX amžiaus Jupiterio Didžioji raudonoji dėmė stebima reguliariai. Tada ir išsiaiškinta, kad tai yra ilgalaikė audra, kelis kartus didesnė už Žemę.
Pastarąjį pusšimtį metų dėmė traukiasi, bet nepanašu, kad žada pranykti. Kartais ji susiduria su kitais, daug mažesniais, audrų sūkuriais. Naujame tyrime pristatomi duomenys, rodantys, kad tokie susidūrimai didžiąją audrą tik sustiprina.
Tyrime analizuojami Juno zondo duomenys, surinkti šiam skraidant aplink Jupiterį. Nuo 2019 metų užfiksuotos dešimtys susidūrimų tarp Didžiosios raudonosios dėmės ir aplinkinių audrų kasmet. Iš pradžių buvo manoma, kad tokie susidūrimai gali visiškai sunaikinti dėmę, nes jų metu nuo dėmės atplyšdavo ir nutoldavo atmosferos srautai.
Visgi naujieji duomenys rodo, kad nepaisant šių medžiagos netekimų, audros sukimosi greitis kaip tik išaugo. Atspindžiai nuo dėmės ir jos atplaišų atitinka skaitmeninį modelį, pagal kurį atplaišos tėra keleto kilometrų gylio, o didžioji sūkurio dalis susidūrimų metu liko nepažeista. Taigi panašu, kad Didžioji dėmė ilgai išlieka misdama kitais, mažesniais sūkuriais.
Tyrimo rezultatai publikuojami JGR Planets. ©NASA / JPL-Caltech / SwRI / MSSS / Roman Tkachenko
Tekstas perpublikuojamas iš Konstanta.lt
...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie šio darbo. Skaitykite „Paranormal.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Paremti galite Paypal arba SMS. Kaip tai padaryti? Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.
Susijusios naujienos:
Komentarai su keiksmažodžiais bus šalinami automatiškai, be atsiprašymo.
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau
Skaityti daugiau