Naujos žinios apie gyvybę artimiausiose egzoplanetose

Dauguma žvaigždžių Galaktikoje yra mažesnės ir blausesnės už Saulę raudonosios nykštukės, tad jų gyvybinės zonos yra daug arčiau pačių žvaigždžių. Tačiau šių žvaigždžių ultravioletinė ir rentgeno spinduliuotė yra panašaus stiprumo, kaip Saulės, tad gyvybinėje zonoje esančios planetos gauna daug daugiau jonizuojančios spinduliuotės, nei Žemė. Tokia situacija pesimistiškai nuteikia Žemės analogų ieškotojus – net jei tokios planetos ir turi skysto vandens, gyvybei ten išlikti būtų sudėtinga dėl nesiliaujančios kenksmingos spinduliuotės.

Visgi toks mąstymas nebūtinai yra teisingas: naujame tyrime teigiama, kad sąlygos mažų žvaigždžių planetose nebūtinai yra blogesnės, nei buvo Žemėje jos jaunystėje.

Tyrime sumodeliuota ultravioletinės spinduliuotės sklaida keturių egzoplanetų atmosferose: Proksimoje b, TRAPPIST-1e, Ross-128b ir LHS-1140b. Jos visos sukasi aplink raudonąsias nykštukes ir yra palyginus netoli nuo Žemės.

Paaiškėjo, kad net jei tos planetos dėl žvaigždės žybsnių neteko didžiosios dalies atmosferos, ar jei jų atmosferose nėra ozoną galinčio formuoti deguonies, ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas planetų paviršiuje neviršija to, kokį išgyveno Žemė prieš keturis milijardus metų.

Mes gerai žinome, kad prieš keturis milijardus metų Žemėje tikrai buvo gyvybės, tad gyvybė gali egzistuoti ir šiose tirtose planetose; bent jau UV spinduliuotė neturėtų būti veiksnys, ribojantis gyvybės atsiradimą ir vystymąsi. Aišku, šiandieninei žemiškai gyvybei toki UV spinduliuotės srautai būtų žalingi, o gal net pražūtingi, bet jau ką gyvybė moka, tai prisitaikyti prie įvairiausių aplinkos sąlygų. Todėl neverta pasiduoti pesimizmui.

Tyrimo rezultatai arXiv. Rašo Konstanta.lt

©J. O'Malley-James, Carl Sagan Institute, Cornell University, Jeff Tyson