Ar Veneroje galėjo egzistuoti gyvybė? Kosmoso tyrimų paslaptys

Kas skatina mus siųsti zondus po visą Saulės sistemą ir roverius bei nusileidimo aparatus į Marsą? Tai nėra nei pigu, nei lengva. Atsakymas slypi mūsų noro suprasti didelę gamtos dėlionę, kurioje gyvename. Tačiau pagrindinė kosmoso tyrinėjimo priežastis – gyvybės paieška už Žemės ribų. Mintis, kad mūsų planeta gali būti vienintelė, kurioje egzistuoja gyvybė, kelia nerimą.

Mūsų pastangos ieškoti gyvybės daugiausia sutelktos į Marsą ir Saulės sistemos ledinius vandenynų mėnulius. Vis dėlto tam tikro dėmesio sulaukia ir Venera – planeta, kuri, nors ir atrodo nedraugiška, yra Žemės dydžio, masės ir pagrindinės sudėties atitikmuo. Kaip ir Žemė, Venera yra gyvenamojoje zonoje, tačiau jos klimatas smarkiai skiriasi dėl stipraus šiltnamio efekto.

Venera kaip pamoka apie uolines planetas

Venera gali mums padėti suprasti, kaip uolinės planetos, panašios daugeliu aspektų, gali išsiskirti kitais. Tai ypač svarbu tiriant tolimas egzoplanetas aplink kitas žvaigždes. Remiantis 2025 m. Mėnulio ir planetų mokslo konferencijoje pristatytu pranešimu „Planetinės gyvybės tikimybė: Veneros gyvybės lygtis ir žinios apie kitus pasaulius“, mokslininkai, vadovaujami NASA Ameso tyrimų centro direktorės Dianos Gentry, sukūrė Veneros gyvybės lygtį (VLE).

Veneros gyvybės lygtis (VLE): kaip ji veikia?

Panašiai kaip Drake'o lygtis, VLE yra sistema, padedanti mąstyti apie gyvybės tikimybę. Jos formulė – L = O x R x C, kur:

• O (kilmė): tikimybė, kad gyvybė atsiras ir įsitvirtins;
• R (tvirtumas): biosferos dydis ir įvairovė laikui bėgant;
• C (tęstinumas): tikimybė, kad gyvybei palankios sąlygos išliks.

Šie parametrai svyruoja nuo 0 (jokios tikimybės) iki 1 (tikrumas). Pavyzdžiui, mokslininkai spėja, kad Veneroje galėjo būti vandens šilumos laikotarpis, kai egzistavo sausumos ir vandens sąsajos – būtinos gyvybei atsirasti.

Ar gyvybė išliko Veneros debesyse?

Kontroversiška mintis: jei Veneroje atsirado paprasta gyvybė, ji galėjo išgyventi iki šių dienų jos debesyse. Apie 50 km aukštyje sąlygos stebėtinai švelnios – temperatūra ir slėgis panašūs į Žemės. Tai patvirtina NASA tyrimai, kurie ieško atsakymų apie planetos istoriją.

Ką mums duoda VLE?

VLE tikslas – suteikti pagrindą gyvybės tikimybei vertinti remiantis stebėjimais, eksperimentais ir modeliavimu. Nors daug klausimų apie Veneros praeitį lieka neatsakyti, mokslininkai mano, kad ji galėjo būti tinkama gyventi tuo pačiu metu, kai Žemėje atsirado gyvybė – vėlyvajame hadėjo ir ankstyvajame archėjo eone.

Ši lygtis taip pat padeda suprasti egzoplanetų gyvenamumą. Veneros pamokos gali būti raktas į kitų pasaulių paslaptis.