Mokslininkai tiki aptikti gyvybės pėdsakus už Saulės sistemos

Pastaruoju metu vykdytas aplink žvaigždę, kodiniu pavadinimu TRAPPIST-1, skriejančių planetų stebėjimas pateikė kaip niekad vertingos informacijos, leidžiančios daryti išvadas apie tose planetose galbūt egzistuojančias gyvybės formas, rašo „Independent“.

Galima tik priminti, kad pernai mokslininkų paskelbta žinia apie visą rinkinį aplink minėtą žvaigždę skriejančių į Žemę panašių planetų buvo priimta kaip stulbinanti sensacija. Tad nekeista, kad ištisos sistemos išaiškinimą mokslininkai prilygino šventojo gralio atradimui.

Mokslininkų manymu, neseniai atrastas planetas, kaip ir Žemę, iš esmės sudaro uolienos, bet apie 5 proc. jų masės sudaro vanduo. Vadinasi, jos daug vandeningesnės nei Žemė.

„Niekas nesitikėjo, kad pavyks atrasti tokio tipo sistemą, – sakė Hannah Wakeford iš Ekseterio universiteto Fizikos ir astronomijos fakulteto. – Visos perėjo tuos pačius etapus, kadangi skrieja aplinką tą pačią žvaigždę. Tai tikra aukso gysla siekiantiems išsiaiškinti Žemės dydžio planetų ypatumus.“

„Vieną iš keturių planetų galbūt sudaro vanduo, kitą gal galima prilyginti Venerai, o dar kitą – Marsui. Įdomu tai, kad keturios planetos nuo žvaigždės nutolusios nevienodu atstumu. Gali būti, kad pavyks praplėsti savo žinias apie įvairiapusę Saulės sistemą – juk stengiamasi išsiaiškinti TRAPPIST žvaigždės poveikį aplink ją skriejančioms planetoms.“

Didžiausios mokslininkų pastangos sutelktos į vandens paieškas Žemės prototipais pramintose planetose, nes visi sutinka, kad vanduo, idealiausia – skystosios agregatinės būsenos, yra būtinas kaip gyvybės egzistavimo sąlyga.

Ne mažiau kaip keturioms TRAPPIST-1 žvaigždės planetoms, kaip manoma, būdingas vidutinis klimatas, todėl egzistuoja tikimybė, kad jų paviršiuje yra vandenynų, ežerų arba upių.

„Vertinant energijos kiekį, kurį planeta gauna iš žvaigždės, aplink kurią skrieja, taip pat atsižvelgiant į tankį, leidžiantį spręsti apie vidinę jos sandarą, galima teigti, kad iš septynių planetų, o ir apskritai iš visų lig šiol atrastų egzoplanetų labiausiai į Žemę panaši planeta yra TRAPPIST-1e“, – sakė tarptautinei mokslininkų komandai vadovaujantis mokslų daktaras Amaury Triaudas iš Birmingamo universiteto.

„Tolesnis mūsų žingsnis – išsiaiškinti, ar ta planeta turi atmosferą, mat ligšiolinė biologinės gyvybės paieškų už Saulės sistemos ribų metodika yra pagrįsta egzoplanetos atmosferos cheminės sudėties tyrimais“, – pridūrė jis.

Mokslininkas akcentavo, kad, nepaisant visų įmanomų spėlionių, dar toli gražu negalima teigti, kad TRAPPIST-1e planetoje iš tiesų gali būti gyvybei palankios sąlygos.

Konkretesnių atsakymų veikiausiai pavyks pateikti, kai kitąmet į orbitą bus paleistas galingas NASA Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST).

Tai pirmasis naujosios kartos teleskopas, leisiantis aptikti gyvybės egzistavimo egzoplanetos atmosferoje ženklų, susijusių su chemine sudėtimi.