Kosmoso Naujienos ir Tyrimai:

Žvaigždės slepia daug netikėtų dalykų. 2007 metais, stebėdami Banginio žvaigždyno žvaigždę Mirą, kuri mokslui žinoma jau daugiau kaip 400 metų, astronomai staiga atrado netikėtą dalyką. Pasirodo, už šios raudonosios gigantės driekiasi didžiulė kometos tipo uodega. Tiesa, ji kiek geriau įžiūrima tik ultravioletiniu diapazonu. Ši uodega tęsiasi apie 13 šviesmečių, o tai tris kartus daugiau nei Saulės atstumas iki Kentauro Proksimos žvaigždės. Kas dešimt metų Mira praranda tiek dujinių medžiagų, kiek iš viso sveria Žemė. Iš šios per pastaruosius 30 tūkstančių metų išmestos medžiagos būtų galima sulipdyti bent devynias tokias planetas kaip Ju

Supermasyvios juodosios skylės galaktikų centruose didžiąją laiko dalį yra neaktyvios – į jas medžiaga krenta labai lėtai. Bet kartais pro jas pralekia žvaigždė, kurią juodosios skylės gravitacija suardo į gabaliukus. Tie gabaliukai, krisdami į juodąją skylę, sukuria charakteringą žybsnį.

Visatoje netrūksta nežinomų ir nesuvokiamų dalykų. Nuo juodųjų skylių iki egzotiškų planetų, mokslininkai dar turi daug ką paaiškinti. Tačiau pastaruoju metu viena mįslė ypač sudomino astronomus: tai mistiniai signalai danguje, vadinami greitaisiais radijo bangų žybsniais (pliūpsniais).

Astronomai ne vieną dešimtmetį analizuoja visus žmonijai suprantamus signalus iš kosmoso, ieškodami protingos gyvybės ženklų, tačiau bergždžiai. Sužinoti, ar mes Visatoje vieni, gali padėti naujas metodas, sumanytas pagal pačios žmonijos planus.

Buvęs „Microsoft“ vyriausiasis technologas apkaltino NASA klaidingai įvertinus daugiau nei 157 tūkst. netoli Žemės skriejančių asteroidų dydį.

Paralelinių pasaulių idėja, kažkada laikyta fantastine, dabar tarp mokslininkų įgyja pripažinimą – bent jau tarp fizikų, kurie mėgsta siūlyti protu nesuvokiamas idėjas. Tiesą sakant, yra net per daug potencialių paralelinių pasaulių. Fizikai pasiūlė keletą „multivisatos“ formų, kurių kiekvienos egzistavimą numato skirtingi fizikos dėsnių aspektai.

Ar mūsų Visata yra unikali? Pradedant moksline fantastika ir baigiant moksliniais faktais, sklando spėlionės, kad be mūsų Visatos gali būti ir kitų visatų, kai šiame gyvenime priimti sprendimai įvyksta alternatyviose realybėse.

Skystuoju kuru varomos raketos šiais laikais nėra naujiena, tačiau prieš 90 metų tai buvo visiškai nežinomas dalykas. 1926 metų kovo 16 dieną buvo paleista pirmoji skystuoju kuru varoma raketa, kurią sukūrė raketų mokslo pionierius Robertas Goddardas.

Kaimyninėje nuo mūsų per 16 šviesmečių nutolusioje žvaigždžių sistemoje gali būti nauja planeta, teigiama mokslininkų tyrime. Astronomai mano, kad planeta gali kiurksoti tarp dviejų mums jau žinomų kosminių pasaulių.

Hawkingas pasakė, kad greičiausiai mokslininkai per artimiausius 20 metų protingos nežemiškos gyvybės (ateivių) neras. „Tikimybė yra gan menka", – sakė jis.

Astronomai, pasinaudodami naujausiais duomenimis, gautais NASA "Keplerio" teleskopu, vien tik mūsų galaktikoje - Paukščių Take - suskaičiavo apie dešimtis milijardų žemės tipo planetų. Jos į mūsų gimtąją planetą panašios ne tik dydžiu, bet ir randasi taip vadinamoje gyvybės zonoje. Šios planetos skrieja tinkamu atstumu nuo savo žvaigždės, kuris užtikrina tinkamas gyvybei sąlygas. O svarbiausia - tokiose planetose gali būti skysto vandens.