Kosmosas:

NASA specialistai netikėtai aptiko milžinišką asteroidą, praskriesiantį pro Žemę spalio 31-ąją. Dangaus kūną, gavusį pavadinimą TB145, užfiksavo Havajuose įrengta automatinė sistema „Pan-STARRS“, pranešė gizmag.com.

Suprasti mus supančią Visatą gali atrodyti neįgyvendinamas iššūkis. Iki šiol jau sužinota labai daug – kaip planetos sukasi aplink Saulę, kodėl obuolys nuo obels krenta tik žemyn ir kodėl dangus atrodo mėlynas. Tačiau kaskart mokslininkai atranda naujų iššūkių, kuriuos reikia įminti.

Vieną dieną visos naujienos prasidės vienodai – link Žemės skrieja keliolikos kilometrų skersmens kūnas! Gyventi liko nedaug!

Spalio 10 d. Žemės apylinkėse apsilankė nekviestas svečias – net 2,5 km skersmens asteroidas 86666 (2000 FL10). Laimė, kosminis luistas pro Žemę praskriejo saugiu atstumu (apie 25 mln. km) ir nulėkė savais keliais.

NASA pranešimas apie Marso paviršiumi tekantį vandenį tapo svarbiausia mėnesio, o gal ir visų metų, žinia kosmoso entuziastams. Tačiau vandens yra ne tik Žemėje ir Marse – gyvybei tinkamas sąlygas gali turėti ir daugiau Saulės sistemos kūnų.

Kai gimtojoje Žemės planetoje reikalai atrodo kuo toliau, tuo trapesni, gal stabiliau yra kosmose? Jei ne visoje neaprėpiamoje visatos platybėje, tai bent kamerinėje mūsiškės Saulės sistemoje, kur aplink geltonąją žvaigždę zvimbia 8 planetos ir 5 nykštukinės jų kolegės su palydovais, asteroidai, kometos, meteoritai, įvairios tarpplanetinės dulkės, dujos ir dar galai žino kas.

Žinia, kad ant Marso paviršiaus gali būti skysto vandens, ir vėl paskatino nekantrias spėliones, jog visatoje esame ne vieni. Dabar vis drąsiau klausiama, kada aptiksime gyvybę už Žemės ribų.

Žiniasklaida kartkartėmis vis praneša apie pagerintą tolimiausios žinomos galaktikos rekordą. Taip skverbiamės vis gilyn į Visatos praeitį – matome galaktikų atvaizdus iš laikų, kai Visatai buvo 800 milijonų metų, 700 milijonų, 650 milijonų... Ir tai dar greičiausiai ne pabaiga.

Mokslininkai patvirtino, kad tamsios dėmės Marso paviršiuje yra sukeltos skysto vandens. Toks atradimas gerokai padidina tikimybę Raudonojoje planetoje rasti ir gyvybę, skelbia BBC.

Aukštos raiškos Marso paviršiaus nuotraukas tyrinėjantys internautai pastebėjo dar vieną neįprastą objektą: ant vienos kalvos tvarkingai išsidėsčiusius didžiulius akmenis. Jie primena garsųjį Stounhendžą – vieną svarbiausių priešistorinių statinių Europoje, pietinėje Anglijoje.

Kodėl žmonės iki šiol nekolonizuoja Mėnulio? Svarbiausia priežastis yra agresyvi išorinė aplinka - šaltis, kosminė radiacija ir meteoritų pavojus. atrodo, kad mokslininkams pavyko sugalvoti, kaip padaryti saugų būsimų kolonistų gyvenimą.