Žemės tipo planetose gali gyventi visiškai kitokios būtybės

Astronomai, pasinaudodami naujausiais duomenimis, gautais NASA "Keplerio" teleskopu, vien tik mūsų galaktikoje - Paukščių Take - suskaičiavo apie dešimtis milijardų žemės tipo planetų. Jos į mūsų gimtąją planetą panašios ne tik dydžiu, bet ir randasi taip vadinamoje gyvybės zonoje. Šios planetos skrieja tinkamu atstumu nuo savo žvaigždės, kuris užtikrina tinkamas gyvybei sąlygas. O svarbiausia - tokiose planetose gali būti skysto vandens.

Toks didžiulis potencialiai tinkamų gyvybei pasaulių skaičius smarkiai padidina tikimybę, kad gyvybė jose egzistuoja. Netgi protinga ir išsivysčiusi gyvybė. Tačiau tyrimai, kuriuos neseniai atliko tarptautinė mokslininkų grupė, šią tikimybę, deja, sumažina. Be to, mokslininkai teigia, kad nežemiška gyvybė gali būti gana egzotiška ir visiškai nepanaši į mūsų.

Tad ir proto broliai, jei kur nors juos sutiksime, visiškai nebūtinai turi būti panašūs į mus. Arba Žemės tipo planetos bus tokios nesvetingos, kad jose visiškai negalės būti palaikoma gyvybė, nežiūrint į, atrodytų, palankias išorės sąlygas.

Skirtinga ekologija

Garikas Israelianas iš Kanarų salose esančio Astrofizikos instituto ir jo kolegos iš Tarpplanetinių mokslų instituto (JAV) bei Porto universiteto (Portugalija) pastebėjo, kad į Žemę panašių planetų cheminė sudėtis gali labai stipriai skirtis. O tai, savo ruožtu, veikia biosferos ir gyvybės egzistavimą ir vystymąsi.

Mokslininkai teigia, kad mineralinė planetos sudėtis priklauso nuo to, kokias proporcijas sudaro anglis ir deguonis (C/O), magnis ir silicis (Mg/Si) medžiagoje, iš kurios susiformavo planetos, - vadinamame protoplanetiniame debesyje. Kaip paaiškėjo, C/O ir Mg/ Ši koeficientai gali kisti gana plačiame diapazone - būti ir daugiau, ir mažiau už vienetą, tad ir planetos sudėtyje vyrauja vieni ar kiti elementai. O tai turi įtaką tektoniniams ir vulkaniniams procesams, atmosferos sudėčiai. O galiausiai, tai veikia ir vietinę gyvybę, kuri gali turėti pačias netikėčiausias formas.

Pavyzdžiui, rasti planetą, kuri savo sudėtimi būtų panaši į Žemę, nėra taip paprasta. Juk ir mūsų planetos cheminė sudėtis galėjo būti visiškai kitokia, jeigu Saulės sistemoje nebūtų atsiradęs milžinas Jupiteris. Kas gali pasakyti, kokie monstrai tuomet būtų užgimę Žemėje? O kaip mes patys dabar atrodytumėme?

- Planetų kūrimasis cheminėje aplinkoje, nebūdingoje Saulės sistemai, Visatoje gana paplitęs reiškinys, - teigia Garikas Israelianas. - Tai galėjo suformuoti keistus pasaulius, kurie labai stipriai skiriasi nuo Žemės.

- Platus pagrindinių C/O ir Mg/Si koeficientų diapazonas jau mums žinomose žvaigždėse, turinčiose planetų, reiškia didelę Žemės tipo planetų egzistavimo už Saulės sistemos ribų tikimybę. Tos planetos gali būti nuo „gana panašių

į Žemę“ iki planetų, kurių sudėtyje viešpatauja anglis grafito ir karbido fazėse, pavyzdžiui, silicio karbidas, titano karbidas, - antrina dar viena tyrinėtojų komandos narė Eliza Delgado Mena.

Ryškus beveik mokslinio numatymo pavyzdys yra šiuolaikinė fantastika. Prieš keletą metų sukurtas filmas „Avataras“. Jame rodoma, kad Pandoros planetoje - dujų milžino palydove - komfortiškai gyvena mėlynos odos aborigenai, skraidantys driežai ir šešiakojės būtybės. Kodėl taip? Ogi todėl, kad vietinėje sistemoje įvyko pagrindinių C/O ir Mg/Si koeficientų variacija, dėl kurios planetoje ir atsirado gyvybė, visiškai nepanaši į tą, kuri gyvena Žemėje.