Astronomai jau ne vienerius metus kalba ar bent daro prielaidą, kad pačiame Saulės sistemos pakraštyje yra viena ar kelios planetos, skriejančios aplink Saulę. Tačiau mūsų žemiškieji teleskopai šių objektų negali pamatyti per tankų dulkių ir akmenų žiedą, kuris supa vidines mūsų sistemos ribas.
Šis žiedas turi oficialų pavadinimą - Koiperio juosta.
Naujausių stebėjimų duomenys, išspausdinti žurnale „Astronomical Journal“, liudija apie tai, kad Saulės sistemos pakraštyje gali „dreifuoti nežinomas ir kol kas nematomas planetinės masės objektas“. Kaip teigia straipsnio autoriai, šis paslaptingas kosminis kūnas daro įtaką kai kurių Koiperio juostos objektų, pasilikusių po to, kai galutinai baigė formuotis Saulės sistema, orbitoms ir elgsenai.
Astronomai Ketas Volkas ir Renu Malchotra iš Arizonos universiteto laboratorijos praneša, kad juos sudomino kai kurių Koiperio juostos objektų ašies pasvirimo kampas, kuris skiriasi nuo visų kitų Saulės sistemos viduje esančių objektų ašių pasvirimo kampo. Mokslininkai mano, kad toks neatitikimas galėjo atsirasti dėl kažkokio planetinio kūno, kuris savo dydžiu prilygsta Marsui.
„Vieninteliu protingu stebimų objektų ašies palinkimo kampo fenomeno paaiškinimu, kaip rodo mūsų rezultatai, gali būti mums nematomas dangaus kūnas. Pagal mūsų skaičiavimus, kažkoks objektas, kurio masė prilygsta Marso masei, pakeitė kai kurių Koiperio juostos objektų pasvirimo kampą“, - komentuoja Volkas.
Net jeigu tai būtų planeta, tačiau dėl didelio Koiperio juostos tankio dabartiniais teleskopais ji yra nematoma. Apie savo egzistavimą šis planetinis objektas užsimena savo poveikiu j labiausiai nutolusius Koiperio juostoje esančius objektus.
Šiai išvadai padaryti mokslininkams teko atlikti daugiau kaip 600 Koiperio juostos objektų orbitų ir ašių pasvirimo kampų skaičiavimus.
„Įsivaizduokite situaciją, kad turite daugybę greitai besisukančių vilkelių ir kiekvienam jų suteikiate nedidelį impulsą - lengvą postūmį. Jeigu tuo metu vilkelius nufotografuotumėte, pamatytumėte, kad jų sukimosi ašis truputį pasikeistų, tačiau netrukus ji vėl pasidarys nukreipta link Žemės gravitacinio lauko“, - paaiškina Malchotra.
Mokslininkams teko taip pat nustatyti, kokio dydžio turi būti objektas, kad turėtų tokį gravitacinį poveikį. Atlikus kruopščius skaičiavimus paaiškėjo, kad planetos (žinoma, jei tai iš tiesų yra planeta) dydis turi būti tarp Žemės ir Marso dydžio. Be to, skaičiavimai rodo, kad šio objekto ašies pasvirimo kampas yra apie 8 laipsniai, o tai leidžia teigti, kad šio objekto paviršiuje praktiškai nebūna sezoninių pokyčių.
Mokslininkai neatmetė ir kitų variantų. Gali būti ne vienas, o keli kosminiai kūnai, kurie veikia Koiperio juostos objektų pasvirimo kampą. Arba gali būti, kad tokio kūno ar kūnų iš viso nėra, o Koiperio juostos objektų ašies pasvirimo ypatumai nulemti kažkokios tolimoje praeityje šalia mūsų Saulės sistemos praskriejusios klaidžiojančios žvaigždės.
Ketas Volkas, Renu Malchotra ir daugybė kitų astronomų laukia rezultatų iš misijos Pan-STARRS ir Didžiojo sinoptinio apžvalgos teleskopo, kuris pradės veikti 2022-ais metais ir leis, pagaliau, aiškiai pamatyti tai, kas vyksta pačiame Saulės sistemos pakraštyje. Dabar galime tik laukti, o laukti liko visai nedaug...
Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose! Prisijunkite prie mūsų paskyroje, kad nepraleistumėte įdomių dalykų!
