Pasaulio naujienos kitaip... gamta, sveikata, medicina:

Šiame straipsnyje pateikti 32 veiksmingi anginos gydymo būdai. Visi šie gydymosi būdai, liaudyje, jau buvo žinomi senai. Tai gydymosi metodai tiems, kas rūpinasi savo sveikata ir savo organizmu, tausoja jį ir stengiasi jo neužteršti cheminiais vaistais. Tačiau norint gydytis šiais liaudiškais receptais būtina pasitelkti kantrybę ir tikėjimą savo organizmu. Kitaip nieko nebus.

Bronchitas, plaučių uždegimas skamba bauginančiai. Tai ligos nuo kurių kartais miršta žmonės. Liga, mirtis…baisūs žodžiai. Nei vienas nenorėtų iš mūsų susidurti su šiomis ligomis. Tačiau, jeigu mes netinkamai gyvename, netinkamai ilsimės, netinkamai maitinamės, mes nualiname savo organizmą, ir taip nusilpsta mūsų imuninė sistema. O tuomet, ligoms, jau kelias atviras į mūsų organizmą.

Kiekvienais metais, kada ateina šalti ir drėgni orai žmonės pradeda sirgti įvairiomis peršalimo ligomis. Vieni suserga vos paspaudus pirmam šaltukui, kiti suserga tiesiog apsikrėtę nuo kitų žmonių. Ir visi šie žmonės tikrai norėtų nesirgti!

Peršalote? Jums padės imbierinė arbata nuo peršalimo! Imbierinė arbata nuo peršalimo – tai tinkama priemonė, kuri padės jums greičiau atsigauti. Imbieras padeda lengviau atsikratyti gleivių, ramina kosulį, tačiau atminkite, kad karštas skystis dirgins jums gerklę (tai nieko baisaus).

Farmacijos kompanijos nešneka garsiai, tačiau tai yra patys geriausi vaistai… Medus – vienintelis negendantis produktas pasaulyje. Jis gali tik susikristalizuoti. Bet tai jo savybių nekeičia. Jei norite minkšto, skysto medaus – raskite dangtelį ir įstatykite indą su medumi į karštą vandenį, jis vėl bus toks, koks buvo iš pradžių, lyg tik ką įpiltas.

Pats kiaulpienių žydėjimo metas. Lyg mažomis saulutėmis jų žiedeliais geltonuoja laukai, kiemai ir pakelės. Matydami tokią grožybę dauguma nelabai gražiai apie tų laukų ar kiemo šeimininką pamąsto: girdi, apsileidęs, piktžolėmis žemę apleidęs. Tačiau į kiaulpienę galima ne vien kaip į piktžolę žiūrėti. Juk neatsitiktinai šis augalas liaudyje pačiais įvairiausiais vardais vadinamas. Diedukai, gyvybės šaknis, pienė, pūkenė, piktšašė, pukutė, snaudė - tai vis kiaulpienės (Taraxacum officinale Weber) liaudiški pavadinimai. Žinovai kiaulpienę labai aukština ir vertina ją vos ne kaip gyvybės ir žvalumo šaltinį. Ji, kaip ir dilgėlė, tinka ir vaistui, ir maistui.

Šventvietė, virtusi orgijų vieta, arba – nelabojo namais? Taip trumpai galima būtų pristatyti Parausių kaime (Pilviškių sen., Vilkaviškio raj.) esančią koplytėlę, kuri nors puikiai išsilaikiusi po karo, pokario neramumų, neatgijo (kaip atgijo daugybė koplytėlių Lietuvoje), atgavus Nepriklausomybę, naujam dvasiniam gyvenimui, priešingai – visiškai išsigimė… Jau nebepasakytum, jog čia kažkada buvo kviečiami žmonės džiaugsmingam „Aleliuja“, pamaldžios moterėlės rinkdavosi Mojinėms, nors koplytėlė, puikiai išlaikiusi neramių laikų išbandymus, tebealsuojanti praėjusio šimtmečio dvasia, stūkso palyginti tvirta ir… gyvybinga. Deja, gyvybė jos, matyt, ne iš Dievo garbės ateina. Čia lankytojai renkasi, deja, ne maldai, ne Dievo garbinimui, o… paprasčiausiam lėbavimui ir dar bala žino kam (kas pasakys, kas ten vyksta nakties tamsai užvėrus visas langines?!).

„Net įtarti negalėjome, jog namus galėtume nusipirkti kartu su gyventojais. Tiesa, nematomais, tačiau girdimais, apie savo buvimą pranešančiais tik naktimis“, – sako vieno Marijampolės savivaldybės kaimo gyventoja ponia Zita, sodybą, kurioje apsigyveno su sūnumi, marčia ir dviem anūkais, šiame kaime nusipirkusi prieš keturiolika metų. Taip, taip! Kalbame vėl apie vaiduoklius. Tik šioje istorijoje, ko gero, mažiau baimės, o daugiau sveiko optimizmo bei namų šeimininkų pastangų su nematomais gyventojais sugyventi taikiai.

Daugeliui mūsų nėra nieko natūraliau kaip vasarą pajūryje išsitiesti ant smėlio, pasikaitinti saulėje ir... gauti reikiamą dozę vitamino D. Deja, lietingos vasaros neleidžia užtikrinti tinkamo vitamino D kiekio visiems metams, o naujausi mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad ilgalaikis šio vitamino deficitas gali padidinti išsėtinės sklerozės tikimybę, sako Justė Juškevičiūtė.