Kosmoso Naujienos ir Tyrimai:

Žiniasklaida kartkartėmis vis praneša apie pagerintą tolimiausios žinomos galaktikos rekordą. Taip skverbiamės vis gilyn į Visatos praeitį – matome galaktikų atvaizdus iš laikų, kai Visatai buvo 800 milijonų metų, 700 milijonų, 650 milijonų... Ir tai dar greičiausiai ne pabaiga.

Mokslininkai patvirtino, kad tamsios dėmės Marso paviršiuje yra sukeltos skysto vandens. Toks atradimas gerokai padidina tikimybę Raudonojoje planetoje rasti ir gyvybę, skelbia BBC.

Aukštos raiškos Marso paviršiaus nuotraukas tyrinėjantys internautai pastebėjo dar vieną neįprastą objektą: ant vienos kalvos tvarkingai išsidėsčiusius didžiulius akmenis. Jie primena garsųjį Stounhendžą – vieną svarbiausių priešistorinių statinių Europoje, pietinėje Anglijoje.

Kodėl žmonės iki šiol nekolonizuoja Mėnulio? Svarbiausia priežastis yra agresyvi išorinė aplinka - šaltis, kosminė radiacija ir meteoritų pavojus. atrodo, kad mokslininkams pavyko sugalvoti, kaip padaryti saugų būsimų kolonistų gyvenimą.

Marijampolietė paryčiais danguje užfiksavo keistus darinius. Ankstų ketvirtadienio rytą, dar neprašvitus, Marijampolės gyventoja danguje pastebėjo neįprastai žibantį objektą. Dar įdomiau tai, kad jis buvo matomas ne vieną valandą.

Teraformavimas – tai gyvybei netinkamos planetos pavertimas gyvybei tinkama. Mokslinės fantastikos žanro literatūroje netrūksta kūrinių apie Marso teraformavimą. Ko verta vien Kimo Stanley Robinsono „Marso“ trilogija.

Visata - neįminta mįslė. Visata egzistuoja apie 13,7 mlrd. metų, tačiau žmonija dar neatskleidė visų jos paslapčių. Žurnalas „Science“ pristatė, astronomų vertinimu, didžiausias visatos paslaptis.

„Tesla“ ir „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas tikriausiai visai rimtai varžosi dėl paties blogiausio pasaulio veikėjo titulo, mat šią savaitę viešėdamas televizijos šou, pasiūlė du būdus, kaip Marsą paversti gyvenama planeta.

Virš Bankoko – paslaptingas degantis objektas. Pirmadienio ryte dalis Bankokų gyventojų neteko žado – danguje pamatė krentantį šviečiantį objektą. Jie svarsto, kad tai galėjo būti krentanti žvaigždė, sprogęs lėktuvas ar meteoras, rašo „Mashable“.

„Mars One“ vadovas Basas Lansdorpas šventai tiki – po 12 metų žmonės jau gyvens Marse.Jau kiek daugiau nei po dešimtmečio būrys savanorių taps pirmaisiais kitos planetos kolonizatoriais ir visam likusiam gyvenimui įsikurs Marse – tokia, iš pirmo žvilgsnio utopine idėja, įsitikinęs „Mars One“ misijos vadovas olandas Basas Lansdorpas, kurios pristatyti jis atvyko į Vilniuje vykstantį inovacijų forumą „Innovation Drift“.

Jei pasiteirautumėte Tadžikistano vyriausybės, turbūt sulauktumėte atsakymo, kad Saulės sistemoje nuo šiol egzistuoja dar viena planeta – pasaulis, pavadinimu Tadžikistanas. Jis aplink Saulę skrieja kažkur tarp Marso ir Jupiterio (Asteroidų žiede), bet tai – visai ne Cerera. Tokią stulbinamą žinią rugsėjo 1 d. išdidžiai paskelbė Tadžikijos naujienų agentūra.