Kosmoso Naujienos ir Tyrimai:

„Nėra kitos grupės žmonių, kurie būtų laimingesni, pamatę tokį dalyką, nei 500 mokslininkų iš viso pasaulio, dirbančių su „Curiosity“ marsaeigiu“, – pareiškė NASA mokslininkas Ashwinas Vasavada, komentuodamas ateivių medžiotojų bandymus Marso nuotraukose įžvelgti gyvybės ženklus.

Mokslininkų dėmesį patraukė „beprotiškai atrodantis“ Marso krateris. Paprasti skaičiavimai atskleidė, kaip jis įgavo savo keistą formą, bet taip pat sukėlė keletą klausimų dėl praeityje šioje planetoje tvyrojusio klimato.

Naudodami „Hubble“ kosminį teleskopą astronomai nustatė, kad Markarian 231 – arčiausiai Žemės esanti galaktika su kvazaru, yra maitinama dviejų juodųjų skylių, kurios įnirtingai sukasi viena aplink kitą.

Jei jau kas įkrenta į juodąją bedugnę, tai viskas, sudie visiems laikams? Anot Stepheno Hawkingo – nebūtinai.

Jei paklaustume, kaip vadinasi procesas, kuriam vykstant išsiskiria šiluma ir (dažnai) šviesa, tikriausiai išgirstume atsakymą „degimas“. Tuos pačius produktus gauname ir iš Saulės, tad nieko keisto, kad procesus maga sulyginti. Tačiau šio gėrio atsiradimo priežastys – skirtingos.

Kelionės erdvėlaikį iškreipiančiais erdvėlaiviais į kitas galaktikas per ateinantį šimtmetį gali tapti realybe, mano profesorius Geraintas Lewisas iš Sidnėjaus (Australija) universiteto.

Internete pastaruoju metu didelio susidomėjimo sulaukė straipsniai apie Žemei gresiančią katastrofą: neva antroje rugsėjo pusėje į mūsų planetą rėšis milžiniškas asteroidas ar kometa. NASA tai vadina pramanu – mokslininkai tikina, kad Žemei artimiausiu metu negrasina joks stambus kosminis kūnas.

Keturios dujų milžinės mūsų Saulės sistemoje – Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas galėjo turėti seniai pamestą giminaitę. Pasak naujojo tyrimo, mūsų Saulės sistema kadaise buvo penktos dujinės planetos namais, kuri staiga išnyko susidūrusi su Neptūnu prieš maždaug 4 mlrd. metų.

Ateiviais tikintys žmonės Marsą tyrinėjančio roboto „Curiosity“ nuotraukose pastebėjo būtybę, kuri primena krabą. Mokslininkai, kaip įprasta, turi kur kas paprastesnį paaiškinimą.

Praėjo vos 380 metų po to, kai Katalikų bažnyčia pasmerkė Galileo Galilėjų už teiginius, esą Žemė nėra Visatos centras. Dabar Vatikanas gerokai nuolankiau vertina astronomų ir kitų mokslininkų atradimus, o naujame vyriausiojo popiežiaus astronomo, tėvo Jose Funeso pareiškime nurodoma, kad ateiviai iš tiesų gali egzistuoti.

Po levituojančiu objektu matomas deformuotas šešėlis. Anksčiau mes pranešė, kad NASA marsaeigis Curiosity pastebėjo levituojantį objektą ant Marso paviršiaus. Skrendantis objektas buvo fotografuotas Sausio 29, 2014 kamera Navcam.