Kosmosas:

Amerikiečių mokslininkams nepavyko aptikti svetimų civilizacijų pėdsakų šimtuose milijonų galaktikų infraraudonųjų spindulių (IS) WISE teleskopo duomenyse. Dar 7-e dešimtm. F. Daisonas rašė, kad civilizacijos veikla turi atsispindėti šiluminiu spinduliavimu, kurio bangos ilgiai artimi vidutiniam IS spektrui. Tada, labai išsivysčiusios civilizacijos, kolonizavusios visą galaktiką, tas spinduliavimas turėtų būti gana stiprus.

Ar ga­li­ma pe­rei­ti kiau­rai per juo­dą­ją be­dug­nę, o kirm­grau­žos – bū­ti su­kur­tos atei­vių ci­vi­li­za­ci­jos, kaip pa­ro­dy­ta fil­me „In­ter­stell­ar“? Kas ben­dro tarp neu­tro­ni­nės žvaigž­dės ir juo­do­sios be­dug­nės? Kaip bu­vo at­ras­tos neu­tro­ni­nės žvaig­ždės ir ar ga­li eg­zis­tuo­ti Sau­lės sis­te­mos pa­kraš­čiuo­se dar vie­na di­de­lė ak­me­ni­nė pla­ne­ta? Apie tai ir dar daug ką mums pa­pa­sa­ko­jo žy­mus as­tro­fi­zi­kas Ser­ge­jus Po­po­vas.

Gyvybės atsiradimas Žemėje – viena iš didžiausių mįslių, kurią įminti siekia viso pasaulio mokslininkai. Nagrinėdami kosmoso platybes jie siekia atrasti ženklus, kurie palengvintų gyvybės paslapties įminimą. dvigubų anglies žiedų, vadinamų kvinolonais. Astronomai koncentravo savo paieškas ties erdvėmis tarp žvaigždžių, dar kitaip pavadinamomis tarpžvaigždine terpe. Tačiau iki šiol niekas taip ir neišnagrinėjo pačių žvaigždžių aplinkos, kuri galėtų nulemti anglies žiedų struktūrų formavimąsi.

Kosminė agentūra NASA pagaliau viešai pristatė savo projektą, kuris turėtų būti vainikuotas kelione į Marso planetą. Naujoji kosminė raketa, kuri skraidins žmones į Mėnulį, turėtų tapti didžiausia kada nors pagaminta raketa žmonijos istorijoje.

Atmosferos fiziko Josepho Dwyer'io ir jo kolegų stebėti procesai audros debesyje negali būti paaiškinti jokiais šiuolaikiniam mokslui žinomais procesais. Kai specialus J. Dwyerio lėktuvas pasuko pavojingu maršrutu – tiesiai į grėsmingą audros debesį – paaiškėjo neįtikėtinas dalykas. Pasirodo, mokslininkas įskriejo ne tik į audros epicentrą, bet ir į... nepaaiškinamą antimedžiagos telkinį. Gluminančią istoriją nušviečia žurnalas "Nature".

Mokslininkai dar nepaaiškino pirmųjų ateiviškų žybsnių Cereroje, o jos orbitoje dirbantis zondas "Dawn" užfiksavo naujų. Tiesa, iš kur kas arčiau. Tai, kas anksčiau buvo matoma kaip pora ryškių šviesos šaltinių, dabar atrodo kaip į grupę susispietusių smulkesnių šviesos šaltinių telkinys.

Milijardus kartų už Saulę didesnės juodosios bedugnės – bene daugiausiai mįslių mokslininkams keliantys objektai kosmose. O tokių milžinių susijungimas yra įdomesnis ir vertingesnis už bet kokį lobį.

Saulė bunda. Kosminė NASA Saulės stebėjimo observatorija SDO (Solar Dynamics Observatory) šiąnakt užfiksavo galingiausios kategorijos gama spindulių žybsnį, kurį palydėjo didžiulis plazmos pliūpsnis. X 2,7 galios žybsnis aktyviajame regione A.R.2339 įvyko 1:11 val. Lietuvos laiku. Po žybsnio į kosminę erdvę Saulė paleido ir galingą vainikinės medžiagos užtaisą (plazmos pliūpsnį). Laimė, žybsnį ir pliūpsnį paleidusi saulės dėmė kol kas tik atsisuka į Žemės pusę, tad didžioji dalis didelės energijos dalelių praskries pro Žemę, nesukeldama rimtų geomagnetinių neramumų.

Kosminės kilmės radiacija (spinduliuotė) yra labai rimta, tačiau beveik neištirta kosminių kelionių problema. Kalifornijos universiteto mokslininkai kartu su NASA specialistais priėjo išvadą, jog kelionė į Marsą astronautams keltų didelį psichinį pavojų. Eksperimentų su pelėmis rezultatai byloja, kad kosminė spinduliuotė kenkia galvos smegenų neuronams, todėl kyla kognityvinių (pažintinių) procesų sutrikimų.

NASA studentas iš Šiaurės Karolinos universiteto Danielis Bowmanas 36 km aukštyje atrado iki šiol mokslui nežinomus ir žmogaus ausiai negirdimus garsus, kurių šaltinio ir kilmės paaiškinimo kol kas nėra, skelbia "LiveScience.com". Mįslingus garsus užfiksavo praėjusių metų rugpjūtį į Naujosios Meksikos ir Arizonos dangų (JAV) studento paleistas helio balionas su infragarsiniais jutikliais. Eksperimentas buvo atliekamas kaip HASP (High Altitude Student Platform) tyrimo dalis.

Jie į Mėnulį nuskraidintų per 4 val., o kelionė prie Saulei artimiausios Kentauro Alfos sistemos su tokiais varikliais truktų ne keliasdešimt tūkstančių metų, o tik apie šimtmetį. Maža to, kada nors ateityje ši technologija galbūt bus ištobulinta taip, kad tokie varikliai viršytų šviesos greitį ir fantastinės kelionės į kitas galaktikas taptų tikrove.